„Dabar esame paskelbę kritišką kvietimą įmonėms, kurios gali turėti tokios įrangos. Daugiausia jos yra regione su sovietinio palikimo sistema.

Lietuva, Latvija ir Estija investuoja labai daug, kad sinchronizuotusi su Europos elektros tinklais. Gali būti, kad jie vis dar turi, kuo pagelbėti Ukrainai“, – praėjusią savaitę susitikime Europos Komisijoje sakė ji.

Lietuvos „Litgrid“ ir „Amber Grid“ dar spalio pabaigoje ukrainiečiams perdavė turimos įrangos. Po naujausių Rusijos atakų jų atstovai „Delfi“ sakė, kad yra sulaukę naujų pagalbos prašymų ir vertina galimybes padėti.

Antradienį skelbta, kad po naujos Rusijos raketų, nukreiptų į šalies elektros tinklą, krušos be elektros buvo likę daugiau nei 7 mln. namų ūkių, buvo apgadinta 15 energetikos objektų.

Vien Kyjive žuvo mažiausiai vienas žmogus, bent pusė sostinės gyventojų neturėjo elektros.

Kadri Simson

Ragina padėti

K. Simson pasakojo, kad lapkričio 1 dienos vizito Ukrainoje metu detaliau susipažino su Rusijos atakų prieš civilinę infrastruktūrą problematika.

„Kaip žinote, jie taikosi į perdavimo linijas, kogeneracines elektrines, kurios naudojamos Kyjivo ir kitų miestų šildymui. Žiema artėja, o trečdalis Ukrainos elektros generavimo ir paskirstymo pajėgumų neveikia. Dabar klausimas yra ne dėl to, kas finansuos atstatymo darbus. Dabar reikia labai specifinės techninės įrangos.

Negali nueiti į parduotuvę, nupirkti ir išsiųsti jos į Ukrainą. EK yra parengusi transportavimo liniją. Jei rasime autotransformatorių, kitų elektrinių dalių, tada galime jas nuvežti būtent ten, kur jų reikia“, – sakė eurokomisarė.

Ji susitikime dalyvavusius žurnalistus ragino savo šalies įmonių ir perdavimo tinklų operatorių pasiteirauti – galbūt jie turi, ką galėtų nusiųsti į Ukrainą.

„Tai padaryti galime labai greitai. Problema, kad tokią įrangą gaminančioms įmonėms užtrunka mėnesius ją pagaminti. Pažiūrėję pro langą galime pamatyti, kad tiek laiko neturime. Jos reikia rytoj, kitą savaitę“, – sakė K. Simson.

Jau nusiuntė, bet reikia dar

Spalio 28 dieną skelbta, kad „Litgrid“ ir „Amber Grid“ pažeistų elektros pastočių ir dujotiekių remontui skyrė įrangos už beveik 100 tukst. eurų. Pagalba Ukrainos elektros ir dujų operatoriams perduota per nevyriausybinę organizaciją „Blue/Yellow“.

„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis priminė, kad sulaukusi pagalbos prašymo iš Ukrainos, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ spalio pabaigoje Ukrainos operatorei „Ukrenergo“ skyrė įvairios reikalingos tinklo įrangos: tai 110–330 kV pirminiai įrenginiai, srovės ir kombinuoti transformatoriai, izoliatoriai ir skyrikliai, 330/110 kV autotransformatorius.

„Didžioji dalis šios įrangos jau Ukrainoje. Šiuo metu esame gavę naujų prašymų dėl Ukrainai reikalingos įrangos, vertiname, kiek ir ko galime skirti.

Paramos klausimai sprendžiami ir per valstybines institucijas, ir per Europos perdavimo sistemos operatorius vienijančią organizaciją ENTSO-E. Ne tik mes, bet ir kitų Europos šalių operatoriai dalijasi informacija ir siunčia įrangą Ukrainai, kad jos elektros tinklai būtų atstatyti kuo greičiau“, – sakė jis.

Rokas Masiulis

„Amber Grid“ atstovė Laura Šebekienė sakė, kad išsiuntus pirmąją pagalbos siuntą į Ukrainą, „Amber Grid“ gavo naują Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatoriaus prašymą dėl papildomos įrangos ar medžiagų, skirtų pažeistų dujotiekių remontui.

„Įvertinę galimybes sukomplektuoti reikiamas medžiagas, organizuosime jų perdavimą. Spalio pabaigoje į Ukrainą išsiuntėme aštuonis STOPKIT vamzdynų remontų komplektus, padėsiančios atstatyti pažeistus dujotiekius. Skirtos paramos vertė – 18 tūkst. eurų“, – sakė ji.

Nuo spalio vidurio Maskvos pradėtas intensyvus Ukrainos bombardavimas padarė didelės žalos elektros ir dujų perdavimo infrastruktūrai. Dėl to miestams laikinai trūko dujų, elektros, gyventojai buvo raginami vartoti mažiau.

Atstatyti apgadintą Ukrainos energetikos infrastruktūrą padeda ne tik Lietuva, tačiau ir kitos Europos Sąjungos šalys bei tarptautiniai partneriai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją