„Iki 2030 metų atsinaujinančios energijos visiškai pakanka, bet vėliau, vystantis elektromobilumui ir dekarbanizuojantis pramonės sektoriui žaliosios energijos poreikiai augs labai stipriai“, – penktadienį Seimo Ateities komitete teigė ministerijos Inovacijų grupės vadovas Žilvinas Danys.
„Lietuvos poreikiai būtų minimalūs – iki 2030 metų iki 26 kilotonų (apie 1 teravatlandė) žaliojo vandenilio“, – pridūrė jis.
Anot Ž. Danio, iki 2050 metų vandenilio poreikis išaugtų iki 380 kilotonų (13 teravatlandžių).
Ministerijos atstovo teigimu, Ekonomikos gaivinimo ir Modernizaavimo fondų investicijos į žaliojo vandenilio gamybą iki 2030 metų turėtų siekti virš 400 mln. eurų: „Turėtume sugeneruoti apie 400 megavatų žaliojo vandenilio gamybinių pajėgumų“.
Ž. Danys sako, kad iki lapkričio pabaigos bus parengtas veiksmų planas dėl žaliojo vandenilio plėtros Lietuvoje.
Pasak jo, didžiausias šio kuro poreikis bus naftos perdirbimo, trąšų pramonėje, transporte bei elektros ir šilumos energijos gamyboje.
Ž. Danio teigimu, Lietuvoje gali būti keli vandenilio gamybos plėtros centrai – Klaipėda ir Pamario regionas bei centrinė Lietuva: „Ten formuojasi pagrindiniai žaliojo vandenilio naudojimo ir gamybos centrai“.