„Šiuo metu kainos yra žymiai žemesnės už tą slenkstį, nuo kurio skaičiuojami viršpelniai. (...) Viršpelnių klausimas bus aktualus, jeigu kaina grįžtų į tas buvusias aukštumas. (...) Jei kainos pakils, tą mechanizmą reikia turėti“, – antradienį LRT radijui sakė Jungtinėse Valstijose viešintis ministras.
Taip jis kalbėjo Lietuvai baigiant rengti derybinę poziciją dėl Švedijos elektrą gaminančių įmonių viršpelnių pasidalinimo.
Europos Sąjungos energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje sutarė, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis.
„Situacija yra tokia, kad judame pagal mūsų sudėliota planą. (...) „Litgrid“, VERT išanalizavo visus mūsų srautus, kaip jie juda, kokie srautai atiteka iš Švedijos, kokie – iš Latvijos, Estijos, Suomijos“, – sakė ministras.
„Reglamente aiškiai parašyta, kad šalis, kuri daugiausiai eksportuoja, ji turi dalytis viršpelniais. Šiuo atveju reikėjo aiškiai nustatyti, kad tai – Švedija“, – pridūrė jis.
D. Kreivio teigimu, Lietuva savo analizę ateinančią savaitę ketina pristatyti Europos Komisijai, kuri tarpininkauja šiame procese.
„Toliau sėsime, kalbėsime su Švedija“, – sakė jis.
Ministras neatmetė, kad šio mechanizmo gali ir neprireikti, tačiau pabrėžė, jog jį būtina turėti.
Vidutinė elektros kaina Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje, iš kurios „NordBalt“ jungtimi į Lietuvą tiekiama elektra, „Nord Pool“ biržoje liepą siekė 115,37 euro, rugpjūtį – 289,28 euro, rugsėjį – 224,46 euro už megavatvalandę, spalį – 74,15 eurų už megavatvalandę.