„Delfi‟ skaitytoja Elada (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) kreipėsi į redakciją, sakydama, kad praėjusią vasarą metams užfiksavo elektros kainą (apie 18 centų už kWh) su įsigaliojimu nuo šių metų sausio. Antrasis liberalizavimo etapas buvo atidėtas pusmečiui, tad tiekimas jai prasidėjo šių metų vasarą. Moteris ir klausia, ar jos tarifas galios dar pusmetį, ar vis dėlto 2023-iuosius teks pasitikti su brangesne elektra.
„Manau, kad Lietuvos vyriausybės priimtas nutarimas atidėti II elektros rinkos liberalizavimo etapo pradžią 7 mėn. (pusei metų – red.), turėtų būti papildytas nutarimu pratęsti sudarytų sutarčių galiojimą atitinkamai 7 mėn. Tai padėtų elektros tiekėjams lengviau apsispręsti vykdyti vartotojams duotus įsipareigojimus‟, – sako Elada.
„Ignitis‟ atstovė atstovė Laura Beganskienė sako, kad fiksavimo termino pabaiga šiuo atveju nėra atidedama.
„Sudarant sutartį su klientais yra susitariama dėl kainos fiksavimo termino pabaigos. Atidėjus antrąjį liberalizavimo etapą pusmečiui, buvo atidėta nepriklausomo tiekimo pradžios data, tačiau ne kainos fiksavimo termino pabaiga. Apie tai klientus informavome po minėto valdžios sprendimo‟, – sako L. Beganskienė.
Pasak jos, besibaigiant kainos fiksavimo terminui „Ignitis‟ pateiks naują pasiūlymą. Klientams rekomenduojama pasidomėti įvairiomis fiksavimo trukmėmis ir primenama, kad nustatant kainą ilgesniam terminui ji gali būti mažesnė.
„Pasiūlymas atsiunčiamas ne vėliau nei 30 dienų prieš esamą kainos fiksavimo terminą. Jei klientas per šias 30 dienų nieko nedaro ir nesirenka kitokios fiksavimo trukmės, jam įsigalioja mūsų pasiūlyme nurodyta kaina, kuri galiojo pasiūlymo siuntimo dieną‟, – komentuoja Laura Beganskienė.
Siekdama sušvelninti energetikos krizės sukeltus nepatogumus, „Ignitis‟ teigia sukūrusi ir ilgesnės trukmės kainos fiksavimo pasiūlymus, kurie yra pigiausi tarp šiuo metu „Ignitis“ siūlomų pasirinkimų.
„Todėl labai kviečiame klientus, kuriems baigiasi kainos fiksavimas, skirti kelias minutes ir pasitikrinti šių planų sąlygas. Galbūt kliento turėta fiksavimo trukmė jau nėra pigiausias ir tinkamiausias variantas‟, – sako L. Beganskienė.
Paklausus dėl trečiojo etapo sutarčių įsigaliojimo, tiekėjai sako, kad terminų nukelti neketina.
„Tokios galimybės nesiūlome. Manome, kad tai neatitiktų ir elektros vartotojų interesų, nes jie jau dabar turėtų įsipareigoti mokėti konkrečią kainą už elektrą, kurią pradėtų vartoti tik 2026 metais‟, – sako „Enefit‟ generalinis direktorius Vytenis Koryzna.
„Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas sako, kad pasirašytos sutarties atidėjimo tokiam ilgam laikui bendrovė netaiko ir neplanuoja taikyti.
„Net ir kalbant bendrai, ne tik apie mūsų sektorių, joks paslaugų teikėjas neprisiimtų teikti savo paslaugų už kainą, kuri buvo nustatyta prieš 3 metus pagal esančią situaciją rinkoje. Bet kokios įmonės atžvilgiu tai yra per daug rizikinga. O ir patiems vartotojams toks žingsnis nebūtų logiškas‟, – sako jis.
„Ignitis‟ paaiškino, kad trečio etapo vartotojai, kurie sudarė sutartį su pasirinktu nepriklausomu tiekėju, gali likti nepriklausomo tiekėjo klientais, taip pat jie gali grįžti į visuomeninį tiekimą, sutartyje numatytomis sąlygomis, o sutartį su nepriklausomu tiekėju sudaryti turės iki 2025 metų pabaigos. Galimybės nukelti įsigaliojimą šiuo atveju nenumato įstatymas, sako bendrovė.
Tiekėjai kartu mano, jog nėra prasmės tenkintis visuomeniniu tiekimu. „Enefit“ vadovas V. Koryzna teigia, kad daugiau nei ketvirtis iš 120 tūkst. bendrovės buitinių klientų yra priskirti trečiajam etapui.
„Kol kas nematome priežasčių, kodėl jiems vertėtų mokėti už elektrą visuomeninio tiekimo kainą. Netgi priešingai – netrukus visuomeninio tiekimo kaina smarkiai kils, o fiksuotos kainos sutartis turintiems „Enefit“ klientams kaina liks pastovi ir dažnu atveju mažesnė nei visuomeninio tiekimo‟, – sako V. Koryzna.
Jis primena, kad dabar visuomeninis tiekimas, su 9 centų valstybine kompensacija, kainuoja 24 centus už kWh, ir nors dabar kaina atrodo patraukliai, netrukus padėtis pasikeis.
„Visuomeninio tiekimo kaina bus labai panaši į nepriklausomų tiekėjų kainas. Jau dabar Valstybinė energetikos reguliavimo taryba visuomeniniam tiekėjui nustatė 75,6 ct/kWh (be PVM) kainos viršutinę ribą 2023-iems metams“, – teigia V. Koryzna.
„Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas M. Kavaliauskas sako, kad bendrovė iš trečiojo etapo vartotojų, nepaisant jo atidėjimo trejiems metams, kas savaitę sulaukia daugiau kaip 100 prašymų sudaryti sutartis.
„Matome, kad panašus judėjimas vyksta visoje rinkoje. Tai reiškia, kad gyventojai seka, kokiomis elektros kainų prognozėmis dalinasi ekonomistai ir rinkos dalyviai, taip pat domisi nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymais‟, – sako M. Kavaliauskas.
Jis primena, kad VERT rugsėjį pasidalijo prognozėmis, jog visuomeninio tiekimo kaina kitų metų pradžioje gali siekti apie 64 centus už kWh, o bendrovė siūlo pastebimai pigesnį variantą.
„Jei elektros kainos rinkoje pavasarį dar kristų, o pastaruoju metu ir stebime jų kritimo, bet ne augimo tendencijas, tai vartotojams jos taip pat mažėtų, nes su šiuo planu mes įsipareigojame kainas perskaičiuoti kas 6 mėnesius. Tokios sąlygos ypač palankios vartotojams, nenorintiems „prisirišti“ ilgam laikui‟, – sako M. Kavaliauskas.
Kita vertus, vartotojams, dar nepasirinkusiems tiekėjo, bet apie tai galvojantiems ir norintiems priimti gerai pasvertus sprendimus, jis rekomenduoja sulaukti visuomeninio elektros tiekimo kainos ir nepriklausomam tiekimui skiriamos valstybės kompensacijos kainos dalies patvirtinimo kitiems metams: tuomet kainų palyginimas bus visiškai aiškus, sako „Elektrum Lietuva‟ atstovas.
„Enefit‟ vadovo V. Koryznos teigimu, tie trečiajame elektros rinkos liberalizavimo etapui priskirti vartotojai, kurie pasirašė fiksuotos kainos sutartis, tikrai laimėjo.
„Situacija lygiai tokia pati kaip su pirmuoju liberalizavimo etapui priskirtais „Enefit“ klientais, kurie 24 mėnesiams fiksavo kainą ties 0,15 euro už kWh riba ir mokėjo pagal šį tarifą nepaisydami kylančių elektros kainų.
Taigi, labiausiai laimėjo tie vartotojai, kurie kuo anksčiau ir kuo ilgesniam laikui fiksavo kainas, nes, mūsų vertinimu, aukštos elektros kainos išsilaikys dar ilgai ‒ iki 2027 metų metinis vidurkis neturėtų kristi žemiau 0,24 euro už kWh ribos‟, – prognozuoja jis.
VERT rugsėjo pabaigoje prognozavo, kad be kompensacijų visuomeninis tiekimas kitų metų pirmoje pusėje kainuos 63,5 cento už kWh (su PVM). Kompensacijos galios ir nepriklausomam tiekimui, patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė, Seime pristatydama kitų metų valstybės biudžetą, sakė, kad maksimali kompensavimo suma nepriklausomo tiekimo klientams turėtų būti ne didesnė negu skirtumas tarp visuomeninio tiekimo prognozės ir numatytų 28 centų „grindų“.
Anot jos, panašus modelis būtų taikomas ir antrą kitų metų pusmetį, kuriam numatomos 33 centų „grindys“ elektros kainoms, tačiau reikia sulaukti VERT sprendimų ir rinkos kainų antram pusmečiui.
„Pagal dabartines prognozes manome, kad kaina rinkoje (antrąjį pusmetį) galėtų būti apie 52,4 cento. Tokiu atveju kompensacijos dydis būtų skirtumas tarp 52,4 cento ir 33 centų“, – tąkart kalbėjo G. Skaistė.
Trečiojo etapo vartotojai, jeigu dar nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, gali apsispręsti: nieko nedaryti ir laukti iki 2025 metų pabaigos, iki tol naudodamiesi visuomeniniu tiekimu, arba gali pasirinkti nepriklausomą tiekėją (turėdami teisę bet kada nutraukti sutartį ir grįžti į visuomeninį tiekimą iki 2025 metų pabaigos), rašoma įstatymo aiškinamajame rašte.
Jeigu trečiojo etapo vartotojai jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, jie gali: nieko nedaryti ir tiesiog naudotis šia paslauga, arba nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju (įvertinę sutarties nutraukimo sąlygas) ir grįžti į visuomeninį tiekimą, ir jau vėliau, iki 2025 metų gruodžio pabaigos, pakartotinai pasirinkti nepriklausomą tiekėją.
Tiekėjų dar nėra pasirinkę apie 429 tūkst. trečiojo etapo vartotojų, rodo spalio 25 dienos VERT duomenys. Tai mažiausiai elektros (iki 1000 kWh elektros per metus) suvartojantys namų ūkiai. Pagal ankstesnę tvarką jie nepriklausomą tiekėją turėjo pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o rinkos liberalizavimą baigti iki šiol buvo numatoma iki 2023 metų sausio.
