„Visų mūsų prakeikimas yra dujų kainos. Tai iš beprotiškų aukštumų dujų kaina krito ir paskui seka elektros kainų mažėjimas. Ir, be abejo, kitas dalykas, ką dabar pastebėjome, kad mažėja elektros paklausa, šį rugsėjį sumažėjo. Žmonės ir verslas taupo. Kai kurie verslai sustabdė veiklą“, – kalbėjo V. Poderys.
Jis atkreipė dėmesį, kad vartojimo pokyčius reikia vertinti atsižvelgiant į gaminančių vartotojų plėtrą.
„Dalykai, kurie neateina į bendrą vartojimo statistiką, – ką pasigamina gaminantys vartotojai, saulės moduliai ant stogo. Į tą bendrą „taupyklę“ neįeina, todėl iškrenta iš bendros statistikos“, – sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorius.
Anot jo, jeigu taupymo, mažesnio suvartojimo tendencijos išliks, tai mažintų ir elektros kainą.
„Jeigu mažiau pirkėjų, prekė pigesnė. Mažesnė paklausa. Bet nepabėkime iš didžiojo paveikslo: didžioji įtaka yra dujų kainos, ji turi lemiamą įtaką“, – sakė V. Poderys.
Šiuo metu Europos Sąjungoje diskutuojama dėl galimybių mažinti elektros kainas. Vienas iš siūlymų yra nustatyti kainų „lubas“ dujoms (pavyzdžiui, vien dujoms, naudojamoms elektros gamybai, arba visam dujų importui). V. Poderio teigimu, Ispanijoje ir Portugalijoje po tokių sprendimų dujų kainos pastebimai pigesnės.
„Tada elektros kaina sumažėtų. Tą rodo Pirėnų pusiasalio kainos. Kai jie sumažino dujų kainą, už kurią perka elektros generatoriai, deginantys dujas, ir ten tikrai dujų kaina nuo birželio yra kur kas mažesnė negu likusioje Europoje.
Dabar svarstoma, ar visa Europa neturėtų nueiti tokiu keliu. Lietuva pasisako būtent už tokį modelį. Aišku, kitas siūlymas – visoms dujoms uždėti ribas“, – aiškino agentūros vadovas.
Jo teigimu, sunku prognozuoti, kokia bus karo Ukrainoje eiga, tačiau nuo jos gali taip pat priklausyti dujų kaina.
„Jeigu Rusija anksčiau tiekdavo 40 proc. Europai, dabar tai yra 9 proc. – dar juntamas kiekis. Jeigu dėl karo ir tie 9 proc. dingtų, be abejo, tai kainas pakeltų. Jeigu karas eitų į pabaigą, būtų kažkokie susitarimai ir dujų tiekimas būtų atnaujintas, dujų kaina eitų į apačią. Bet karo reikalų niekas nenuspėja“, – kalbėjo V. Poderys.
Paklaustas, ar realu Lietuvai sutarti dėl kito Europoje diskutuojamo siūlymo – dalies energetikos įmonių viršpelnių padalijimo, – jis teigė, kad tiki konstruktyviais Lietuvos ir Švedijos santykiais. Kaip žinoma, Lietuva iš Švedijos importuoja nemažai elektros energijos, o pagal siūlomą Europos Sąjungoje susitarimą eksportuojanti šalis turėtų pasidalyti pajamomis.
„Dokumentų projektuose, kurie brandinami ir greičiausiu metu turbūt bus priimti, yra surašyta, kad yra prievolė iki gruodžio 1 susitarti, padedant Europos Komisijai, ir aš tikiu, kad su švedais susitarsime, nes tie santykiai nuo seno yra konstruktyvūs“, – sako V. Poderys.
Kalbėdamas apie elektros kainų prognozes LEA vadovas teigė, kad signalai iš užsienio analitikų yra skirtingi.
„Spalį kol kas matome: ir dujos pinga po truputį, ir elektra pinga. Deja, jeigu žiūrime į ateities sandorius, už kiek perkama elektra, gruodžiui arba sausio mėnesiui, Skandinavijos ar Vokietijos rinkos dalyviai, matyti, kad kainas pakėlę maždaug 50 proc.“, – sakė pašnekovas.
Vis dėlto komentuodamas ilgesnę perspektyvą jis tikisi, jog kainos mažės.
„Gaminame mažai elektros, bet esame gerai sujungti su likusia rinka. Metams į priekį, kokias kainas mato švedai, keturis kartus žemesnes negu dabar. Bet vokiečiai mato didesnes negu dabar. Kokia nusistovės pusiausvyra? Aš tikiu, kad mažėjimo linkme. Didžioji įtaka vis dėlto yra Skandinavijos, Švedijos. Noriu tikėti, kad kainos mažės“, – sako V. Poderys.
Jis kartu optimistiškai žvelgia į Lietuvos galimybes didinti vietos generaciją.
„Vien tik pasižiūrėjus, kiek norinčių prisijungti prie tinklų, kokios yra eilės, tai po metų, po dvejų labai daug saulės ir vėjo jėgainių bus prijungta, jie taps gamintojais ir mažins kainas. Aš tuo absoliučiai įsitikinęs.
Po metų, po dvejų patys nustebsime kiek turime elektros. Bet tai bus saulė, vėjas, kurie negamina ištisai ir reikės spręsti kitą problemą: ką daryti, kai jie negamina“, – sakė V. Poderys, turėdamas omenyje ir žaliosios energijos balansavimo būtinybę.
Didmeninė elektros kaina rugpjūtį Lietuvoje buvo 48 centai už kilovatvalandę (be PVM). Rugsėjį kaina biržoje „Nord Pool“ mažėjo 25 proc. iki 36 centų už kWh. „Delfi“ skaičiavimu spalį vidutinė didmeninė elektros kaina kol kas yra 21,1 cento už kWh, bet ji dar gali kisti tiek augimo, tiek mažėjimo linkme.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
