Nors valstybė žada elektros vartotojams kompensuoti energijos kainą, problema kyla sprendžiant, kuriam laikui fiksuoti kainą ir kiek ilgai bus taikomos kompensacijos.
Kainos augo ne procentais, o kartais
Nepriklausomo tiekėjo „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas sako, kad tarp bendrovės klientų yra apie 6 tūkst. buitinių elektros vartotojų, kuriems iki gruodžio 31 dienos baigs galioti terminuotos elektros tiekimo sutartys ir jie turės priimti naujus sprendimus.
Apie pusė jų priklauso pirmam liberalizavimo etapui, kita pusė – antram ir trečiam. Maždaug 2,5 tūkst. iš tų bebaigiančių galioti sutarčių jau yra pratęstos tolimesniam laikui, su kitais klientais dar bendraujama.
„24 mėnesių fiksuotos kainos sutartims jau einant į pabaigą, elektros kainos išaugo kone 6 kartus. 2020 metų paskutinį ketvirtį klientams siūlomų fiksuotų planų kainos 24 mėnesių laikotarpiui svyravo apie 0,1–0,2 euro už kWh, kai dabar – apie 0,5–0,6 euro už kWh“, – komentuoja M. Kavaliauskas.
Nepriklausomo tiekimo bendrovė „Ignitis“ komentuoja, kad dabartinių jos siūlymų kainos, palyginti su 2020 metų pabaiga, išaugo mažiausiai du kartus. Ilgą laiką, nuo pat liberalizavimo pradžios, nepriklausomą tiekėją pasirinkę buitiniai vartotojai už elektrą esą mokėjo labai pigiai. Situacija rinkoje per pastaruosius metus, ypač nuo balandžio mėnesio, pasikeitusi drastiškai.
Ji priduria, kad jei būtų pritaikytos praeitą savaitę Vyriausybės pažadėtos kompensacijos buitiniams vartotojams, esamų planų kainos (pasirašant sutartis dabar) nuo sausio 1 dienos, tikėtina, mažėtų ir būtų nuo 28 centų už kWh.
„Ignitis“ neatskleidžia, kokiam skaičiui pirmojo ar antrojo liberalizavimo etapų vartotojų baigiasi sutartys, motyvuodama, kad tai yra komercinė informacija.
„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, kad bendrovę pasirinko daugiau nei 14 tūkst. vartotojų iš pirmojo etapo, dar per 70 tūkst. – iš antrojo. Tačiau beveik 80 proc. visų klientų turi sudarę sutartis 72 ir 84 mėn. fiksuotos kainos sutartis (tai yra, 6–7 metų trukmės), tad jiems pasirašyti naujų sutarčių artimiausiu metu nereikės.
„Jei žvelgtume į istorinius duomenis, dauguma „Enefit“ klientų, kurie sudarė sutartis fiksuodami kainą 24 mėn. laikotarpiui, vidutiniškai moka kiek daugiau nei 0,15 euro už kWh. Dabartiniams „Enefit“ klientams, kuriems baigia galioti anksčiau sutartas kainos fiksavimas, siūlome 84 mėnesių sutartį su specialia kaina“, – teigia V. Koryzna.
Siūlomi bent trys variantai
„Ignitis“ sako, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai ir kitiems neprognozuojamiems veiksniams, pavyzdžiui, karščiui, sausroms, darosi vis sunkiau ar net neįmanoma numatyti, ko tikėtis.
„Situacija tokia, kad šiemet ir pirmąjį kitų metų ketvirtį esminio elektros energijos kainų mažėjimo tikėtis neverta. Todėl tiems, kam sutartis baigiasi metų pabaigoje ar jau dabar, verta svarstyti apie su biržos kaina susietą planą“, – sako L. Beganskienė.
Ji pripažįsta, kad fiksuoti planai padeda planuoti išlaidas ir kuria saugumo jausmą, bet esą būtina įvertinti ir kitas aplinkybes.
„Svarbu suprasti, kad tiekėjams ypač sunku prognozuoti kainą, o rizikų draudimas brangus, tai atsispindi galutinėje kilovatvalandės kainoje, ko nėra pasirinkus su birža susietą planą“, – sako bendrovės atstovė.
L. Beganskienė primena, kad Lietuva turi ambicingų planų elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių – saulės ir vėjo.
„Tad per artimiausius 2–3 metus, tikėtina, matysime ryškų proveržį, todėl verta neprisirišti prie fiksuotos kainos planų, o labiau mąstyti apie biržos planus, ypač atsižvelgiant į Vyriausybės pažadus dėl didesnių kompensacijų nuo sausio mėnesio“, – apibendrina L. Beganskienė.
„Geriausia, ką tokiomis sąlygomis gali padaryti vartotojai su besibaigiančiomis sutartimis – rinktis ne ilgam laikotarpiui fiksuotą kainą, o kuo lankstesnes sąlygas. Tą ir girdime iš gyventojų, kurių sutartys eina į pabaigą, – jie nuogąstauja dėl kainos fiksavimo labai ilgam laikotarpiui. Visi su viltimi laukia pavasario ir tikisi, kad tada kainos stabilizuosis, dažnas mano, kad jos pagaliau kris“, – sako M. Kavaliauskas.
„Elektrum Lietuva“ primena, kad neseniai pristatė specialų planą, kurio tarifas (42,4 cento už kWh) fiksuojamas pusmečiui.
„Tarifas fiksuojamas tik šešiems mėnesiams, po kurių, rinkoje pasikeitus situacijai ir kainoms, gali būti perskaičiuojamas arba dar pusmečiui paliekamas toks pats. Laukiame, kada paaiškės, kiek jį dar sumažins valstybės mokama kompensacija nuo 2023 metų sausio 1 dienos“, – sako M. Kavaliauskas.
„Enefit“ turi kitokį pasiūlymą. V. Koryzna sako, kad renkantis tarp ilgalaikių (84 mėn.) ir vidutinio ilgumo (24/36 mėn.) planų verta prisiminti, kiek turėtų trukti dabartinė energetikos krizė. Anot jo, klaidinga būtų manyti, kad transformuoti visą ES energetikos sektorių iš esmės galima per pusmetį ar net trejus metus.
„Vertinant šias aplinkybes, net vidutinio ilgio kainos fiksavimas negali užtikrinti tinkamos apsaugos nuo kylančių kainų. Būtent todėl mes liekame prie rekomendacijos gyventojams fiksuoti elektros kainą kuo įmanoma ilgesniam laikotarpiui.
„Enefit“ vadovas mato grėsmę, kad krizė elektros rinkoje užsitęs net ilgiau, nei daugelis tikisi.
„Optimistiškiausias scenarijus ženkliam elektros kainos sumažėjimui – 2027 metai, kai mes, o kartu ir visa Europos Sąjunga, būsime iš pagrindų pertvarkę savo energetinį sektorių. Atsižvelgiant į tai, trumpalaikiai planai dabartinėje rinkos situacijoje yra perdėtai optimistiškas pasirinkimas“, – sako jis.
Lietuvos energetikos agentūra vartotojų informavimui pateikia preliminarių kainų palyginimą spalio 11 dienos duomenimis (tikslios kainos – tiekėjų interneto svetainėse).
Valstybė žada kompensuoti
Atsižvelgiant į nepriklausomų tiekėjų išdėstytą argumentaciją, reikia atkreipti dėmesį ir į jų pačių paminėtą valstybės kompensaciją elektrai.
Šiuo metu ji siekia iki 9 centų už kWh, o visuomeninis tiekimas kainuoja 24 centus (be kompensacijos kainuoja 33 centus už kWh). Dabar gi Vyriausybė siūlo 28 centų „grindis“ pirmajam kitų metų pusmečiui ir 33 centus – antrajam.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad be kompensacijų visuomeninis tiekimas kitų metų pirmoje pusėje kainuos 63,5 cento už kWh (su PVM).
Kompensacijos galios ir nepriklausomam tiekimui, patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė.
„Mūsų žiniomis, nepriklausomame tiekime yra maždaug 30 proc. žmonių, kurių fiksuota kaina mažesnė nei 28 centai už kWh. Tai jiems pavyko sudaryti sėkmingą sutartį, atitinkamai kompensacijų tokiems žmonėms nebus mokama, tačiau jei kaina užfiksuota 33 centai už kWh, tada, atitinkamai, kompensacija bus 5 centai“, – nurodė I. Šimonytė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė, Seime pristatydama kitų metų valstybės biudžetą, sakė, kad maksimali kompensavimo suma nepriklausomo tiekimo klientams turėtų būti ne didesnė negu skirtumas tarp visuomeninio tiekimo prognozės ir numatytų 28 centų „grindų“.
„Gaunantys elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų gautų kompensacijos dydį, kur maksimali riba turbūt būtų skirtumas tarp 63,5 cento ir 28 centų, o kompensacijos „grindys“, kuomet jau kompensacija nebėra taikoma, būtų 28 centai“, – sakė ministrė.
Anot jos, panašus modelis būtų taikomas ir antrą pusmetį, kuriam numatomos 33 centų „grindys“ elektros kainoms, tačiau reikia sulaukti VERT sprendimų ir rinkos kainų antram pusmečiui.
Remiantis nepriklausomų tiekėjų anksčiau spalį išsakyta prognoze, kad jų kainos galės konkuruoti su numatoma visuomeninio tiekimo 63,5 cento kaina, galima manyti, kad pirmąjį pusmetį su valstybės kompensacija jų teikiamų paslaugų kaina gali neviršyti 28 centų.
Pirmasis tiekimo rinkos liberalizavimo etapas įvyko 2020 metais, o elektrą vartotojams, sunaudojantiems daugiau kaip 5 tūkst. kWh per metus, nepriklausomi tiekėjai pradėjo tiekti nuo 2021 sausio.
Šiuo metu buitiniai vartotojai nepriklausomą tiekėją gali pasirinkti iš penkių bendrovių: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, dar dvi bendrovės – „EGTO energija“ ir „Birštono elektra“ – tiekia elektrą tik tarifais, susietais su birža.
