Rugsėjo pabaigoje vykusioje ES energetikos ministrų taryboje pritarta siūlymams atidžiau pažvelgti į elektros gamybą ir joje gaunamus pelnus (turint omenyje, kad šiuo metu brangi dujinė elektros generacija biržoje „iškelia“ ir žaliosios energetikos pajamas).
Siūlymas apima vadinamųjų infraribinių elektros generatorių (angl. inframarginal electricity producers) neplanuotų pajamų ribos nustatymą, dar kitaip žinomą kaip viršpelnių mokestį (windfall tax), tačiau ES pasiūlymuose šio termino vengiama galimai politiniais ar teisiniais sumetimais.
Iniciatyva paliestų šias energijos gamybos rūšis: atsinaujinantys energijos ištekliai, branduolinė energetika, rusvoji anglis (lignitas). Bendrijoje siūloma nustatyti 180 eurų už megavatvalandę ribą, virš kurios gaunamas pelnas būtų padalijamas.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad tai nebūtų didelis pasiekimas Lietuvai ES derybose.
„Manau, kad labai nedaug ką čia pasiekėme, nes pagalvokite dabar, apie ką kalbame: apie tai, kad kalbėsimės su švedais, nors ne vien iš Švedijos gauname elektrą, gauname iš Latvijos, kur taip pat daug elektros pagaminama hidroelektrinėse.
Tai tas kainų ribojimo principas turėtų būti irgi taikomas, juk jis taikomas atsinaujinančioms, atominėms ir kūrenančioms rusvąją anglį. Tai jeigu įvertintume, kad kartais perkame ir iš lenkų, reikėtų dar tartis“, – sako ekspertas.
Anot jo, net susiaurinus diskusiją vien iki Švedijos, bus matyti, jog situacija veikiausiai neduos Lietuvai naudos.
„Sakykime, kad kalbame vien su švedais, nes daugiausiai iš jų perkame. Bet dabar žiūrėkite: pirma, ne visą elektrą parduoda į biržą, dalis eina tiesioginėms sutartims. Tas, kas ateina biržoje ir kas ateina kabeliu pas mus, nebūtinai viską nuperka Lietuva: dalis nueina pas latvius, dalis – turbūt pas lenkus.
Tad visa tai reikėtų įvertinti. Ir dar tai, kad dabar kainos Švedijoje stabilizavosi ties ta riba – ne daugiau 200 eurų už megavatvalandę, tas skirtumas labai mažas (nuo siūlomų 180 eurų „lubų“ – red.)“, – sako V. Jankauskas.
Jis pridūrė, kad priemonė yra laikina. Ir nors neaišku, kokios bus kainos elektros biržoje ateityje, tačiau jeigu nebus kokių nors sukrėtimų, gali nutikti, jog pavasarį jos sumažės.
„Tada visai nieko iš to nebus. Iš viso to matome, kad čia nebus tokia didelė nauda, ne kažin ką Lietuva iš to gaus“, – konstatuoja jis.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Švedijos 4-oje kainų zonoje kai kuriomis valandomis fiksuojamos ir neigiamos kainos, o spalio 8-osios vidutinė didmeninė kaina tėra 7,46 euro už MWh.
Energetikos ministerija rugsėjo pradžioje teigė, kad tokia priemonė sukurs nevienodas konkurencines sąlygas verslo įmonėms dėl skirtingo valstybių paramos lygio. Vėliau ministerija pažymėjo, jog po intensyvių derybų atsižvelgta į Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo ir numatytas atskiras straipsnis, pagal kurį elektrą importuojančios valstybės, tarp jų ir Lietuva, galėtų gauti dalį viršpelnių.
Šie būtų pasidalijami pagal dvišales sutartis su eksportuojančiomis valstybėmis, o procesui tarpininkautų Europos Komisija (EK). Dvišalių sutarčių sudarymas bus privalomas. ES valstybės narės, daugiau nei 100 proc. priklausomos nuo elektros importo, ir kartu pagrindinės elektrą eksportuojančios šalys privalės tokius dvišalius susitarimus sudaryti dar iki gruodžio 1 dienos.
Nuo pernai rugsėjo iki šių metų rugsėjo 180 eurų už megavatvalandę riba regione viršyta keletą kartų, tačiau „Euronews“ vertinimu, skaičiuojama bus paros kaina: o kadangi kainos kasdien keičiasi, tai ir įplaukos nuo šios priemonės bus skirtingos. Pavyzdžiui, vieną dieną kainos bus 220 eurų už MWh, valstybė pasiims 40 eurų už MWh, bet jeigu kaina biržoje nusileis žemiau 180 eurų, viršpelnio mokestis tąkart neveiks.
Infografike: a) elektros kainos vidurkis per 12 mėnesių skirtingoms regiono šalims, b) Švedijos SE4 kainų kraštutinumai dviem skirtingomis dienomis
Ekonomistas Raimondas Kuodis teigia, kad Europos Sąjunga dabar palieka šalims pačioms spręsti sistemines problemas.
„Deja, Europos Komisija mus numeta dabar į tokį režimą, kai lachatronas yra toks bendraeuropinis, o sprendimų ieškokite patys atskirai – Lietuva turi derėtis su Švedija, Danija su Vokietija. Derybos užims labai daug laiko, daug šalių turės sėsti prie kažkokių derybų stalų, ieškoti kažkokių viršpelnių, atsiras teisinės problemos, kaip juos paimti.
Taigi, Europa mus atvedė iki situacijos, kai iš tikro verslams bus pakankamai riesta, nebent pasitelksime kažkokias greitas nacionalines priemones. Tikiuosi, kad valdžia kažką sugalvos“, – DELFI TV laidoje „Iš esmės“ kalbėjo R. Kuodis.
Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas sako, kad reikia viltis, jog radus susitarimą su Švedija paaiškės ir konkreti tokių sprendimų nauda, visuomenė bus informuota, paaiškintos visos sumos ir jų skaičiavimas.
„Praktikoje tokių dalykų nebuvo, čia yra pirmą kartą. Bet mano patirtis darbo su švedais rodo, kad jie yra racionalūs žmonės, priimantys argumentus ir žmonės, kuriais galima pasitikėti ir su kuriais galima susitarti“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius R. Švedas.
Energetikos ministerija, pasiteiravus, gal yra preliminarių skaičiavimų, kiek šalis galėtų gauti naudos iš šios priemonės, teigė, kad dabar negali nieko pakomentuoti, išskyrus tai, ką sakė ministras: nepaisant Lietuvai skirtos išlygos, ministro vertinimu, aukštų energijos kainų problemą iš esmės sprendžia dujų kainų ribojimas.
Lietuva iš tikrųjų labiausiai viliasi, kad bus priimti ribojimai gamtinių dujų kainoms. Europos Komisija šią savaitę paskelbė, jog yra pasirengusi apie tai diskutuoti.
Anglijoje įkurta nepriklausomų labdaros organizacijų konfederacija „Oxfam“ teigia, kad Europos Sąjunga turėtų imtis ambicingesnių tikslų ir apmokestinti viršpelnius 50–90 proc. Organizacijos ekspertai skaičiuoja, kad 1000 didžiausių pasaulio kompanijų (ne tik energetikos) 2020 ir 2021 metais fiksavo 1,15 trln. JAV dolerių neplanuoto pelno, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu – tai 68,5 proc. augimas.
„Oxfam“ teigimu, visame pasaulyje galima būtų surinkti 1 trln. dolerių, jeigu tų kompanijų viršpelnis būtų apmokestintas 90 proc.
Savo ruožtu Nyderlandų „ING Think“ ekonomistai vardija keletą galimų pavojų, susijusių su viršpelnių nustatymu, tarp jų yra šie:
1. Elektros „nuotėkis“: gamintojai gali bandyti parduoti elektrą ne Europos Sąjungos rinkose (tarkime, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje) – rinkos gerai sujungtos kabeliais.
2. Gamintojai gali imti vengti spot prekybos: pavyzdžiui, nuspręstų parduoti aukštesne nei 180 eurų už MWh kaina per ilgalaikes tiesiogines sutartis (angl. power purchase agreement, PPA), pastaruoju atveju iš esmės apeidami biržą.
3. Teisminiai ginčai: intervencija į rinką gali išprovokuoti kai kuriuos gamintojus bandyti sėkmę teisme.
Solidarumo įnašas, arba dar vienas viršpelnio mokestis
ES energetikos ministrai praeitą savaitę taip pat sutiko nustatyti laikiną privalomą solidarumo įnašą iš bendrovių, veikiančių žaliavinės naftos, dujų, anglies ir naftos perdirbimo sektoriuose.
Jų indėlis būtų apskaičiuotas nuo apmokestinamojo pelno už finansinius metus, prasidedančius 2022 ir (arba) 2023 metais. Jis turėtų daugiau kaip 20 proc. viršyti vidutinį pastarųjų ketverių metų pelną. Viršpelnio procentas įnašui būtų 33 proc., skelbia „Reuters“. Ši priemonė bus naudojama teikti paramą namų ūkiams ir bendrovėms sušvelninant aukštų elektros kainų naštą.
„Būtų skirta savo šalyje, saviems vartotojams, tiems smulkiems, pažeidžiamiems vartotojams remti. Tai ką mes čia turime? Nieko. Naftos gavyba Lietuvoje tokia menka, kad turbūt niekas ir nežino, jog mes ją turime“, – teigia V. Jankauskas.
Anot jo, naftos perdirbimas Lietuvoje taip pat vargu, ar galės uždirbti didelių viršpelnių.
„Šį kartą tikrai nieko neužsidirba, tuo labiau, kad kaip tik bėdos yra, kai perėjo nuo rusiškos naftos prie Saudo Arabijos, dar sunkiau konkuruoti“, – sakė V. Jankauskas.
Bendrovė „Orlen Lietuva“ skelbė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį dirbo pelningai, tačiau antrąjį grupės grynasis nuostolis buvo 209 mln. JAV dolerių (apie 211 mln. eurų dabartiniu kursu) (prieš metus balandį-birželį grynasis nuostolis siekė 12 mln. dolerių (12,14 mln. eurų).
Europos Sąjungoje iš viso iš abiejų priemonių – tiek nedujinės elektros generacijos, tiek iškastinio kuro bendrovių neplanuotų pajamų ribojimo – tikimasi surinkti 140 mlrd. eurų.
Beje, Taryba susitarė, jog valstybės narės gali laikinai nustatyti elektros energijos tiekimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms kainą.
Paklausos mažinimas ir raginimai taupyti
Dar viena priemonė greta jau aptartųjų, tai yra elektros paklausos mažinimas arba taupymas. ES šalims nustatytas įpareigojimas piko valandomis sumažinti elektros energijos suvartojimą bent 5 proc., o iki kitų metų kovo 31 dienos bendrą elektros paklausą – bent 10 proc. Tikimasi, kad sumažinus paklausą piko metu dujų suvartojimas per žiemą sumažėtų 1,2 mlrd. kubinių metrų, praneša Energetikos ministerija.
Kaip jau skelbta, rugsėjo pradžioje Vyriausybė pasiūlė gyventojams, verslui ir viešajam sektoriui bei savivaldai imtis skubių taupymo priemonių, per dvejus metus siekiant sutaupyti 20 proc. energijos ir 800 mln. eurų. Priemonės yra trumpojo ir ilgojo laikotarpio, jos nukreiptos į įpročių pakeitimą, įrangos atnaujinimą bei pastatų modernizavimą.
Energetikos ekspertas R. Švedas sako, kad nors dabartinė energetinė krizė yra sunki ir skausminga Europai, reikia matyti teigiamą pusę – spartesnius žingsnius žemyno energetinės autonomijos link.
„V. Putinas eina va bank ir jis kerta gamtinių dujų tiekimą Europai. Jis nori Europą sušaldyti. Tai akivaizdu. Tas sprogimas ar „Nord Stream“ sugadinimas yra tyčinis, naudingas tiktai Kremliui. Mes matome informaciją ir komentarus, kad bandoma riboti dujų tiekimą iš pietų pusės, tai yra „TurkStream“ dujotiekį. Neaišku, kaip bus tuomet su vieninteliu gamtinių dujų tiekimu per Ukrainą“, – sako R. Švedas.
Anot jo, Europos žmonėms, jos pramonei šis laikotarpis bus sunkus, tačiau Kremlius ne tik sukuria energetinę ir ekonominę krizę ir aukštas elektros kainas, o ir paskatina atsisakyti jo valdomų energijos išteklių.
„Metus ar dvejus, gal net ir trejus mums bus sunku, didžiausias kainų nepastovumas, tikėtina, bus šią žiemą. Iššūkis bus išgyventi šią žiemą. Kiekviena transformacija skausminga, bet vėlgi (...) įžvelgiu ir labai daug pozityvumo. Kremlius verčia mus tvarkytis kur kas sparčiau, tai yra pozityvu“, – kalbėjo R. Švedas.
