Kaip pažymi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, tokios „dosnios“ elektros kompensacijos pareikalautų reikšmingo biudžeto deficito.
„Iš visų pakampių ir aikščių buvo pasiūlymai kompensuoti iki 24 ct/kWh. Akivaizdu, kad tai kainuotų daugiau, nei milijardą eurų“, – Eltai kalbėjo N. Mačiulis.
„Mes norime, kad būtų pigi elektra, ir mums neįdomu, kad dėl to ateinančius dešimt metų biudžete kiekvienais metais papildomus kelis šimtus milijonų eurų reikės skirti tik palūkanų normų mokėjimui“, – pridūrė jis.
N. Mačiulio teigimu, galimybės kompensuoti tam tikrą dalį elektros išlaidų yra tiesiogiai susijusios su šalies skolinimosi galimybėmis. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad auganti šalies skola reiškia ribotas galimybes didinti kitas išlaidas, tokias kaip viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
„Galimybė skolintis yra, bet kaina jau yra gerokai padidėjusi. Mes gyvenome tokioje aplinkoje, kuomet valstybė beveik dešimties metų laikotarpiui galėjo pasiskolinti už nulines palūkanas, dabar tokios prabangos nebėra, trumpesniam laikotarpiui skolinamasi už didesnes negu 3 proc. metines palūkanas“, – akcentuoja jis.
Vis tik, ekonomisto vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu valstybė turėtų galimybes geromis sąlygomis pasiskolinti visą tokio dydžio kompensacijoms reikalingą sumą, 40 ct/kWh siekiančių kompensacijų bet kuriuo atveju taikyti nereikėtų, kadangi Europa dar gali susidurti su elektros trūkumo problema.
„Net jeigu valstybė gali pasiskolinti tokią sumą, toks sprendimas būtų ne visai teisingas. Nes kaina turi didėti ir gyventojai turi ją sumokėti tam, kad atsirastų paskatos efektyviau, taupiau naudoti elektros energiją“, – įsitikinęs N. Mačiulis.
Genytė-Pikčienė: galima pagalvoti apie kompensacijos taikymą ribotam suvartotos elektros kiekiui
Tai, kad pirmiausiai reikėtų vertinti ne norimą nustatyti elektros kainą, o fiskalines galimybes, pažymi ir „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Tačiau ji akcentuoja, kad gyventojus paskatinti taupyti energiją galima net ir pritaikius kompensacijas, kurios galiotų ribotam elektros kiekiui.
„Reikėtų ne spekuliuoti, o kompleksiškai spręsti problemą, įvertinus valstybės finansinius pajėgumus. Ne vien fiksavimo instrumentas galėtų būti panaudotas. Galėtų būti galvojama ne tik apie kiekį.
Kaimyninės šalys įvedusios suvartojimo ribą, kuriai galioja lengvatinė kaina, o visas perviršis apmokamas aukštesnėmis kainomis“, – tikino ji.
Vis tik, ekonomistės vertinimu, tokias priemones, kaip elektros kainų įšaldymas tam tikrame lygyje, reikėtų vertinti bendrame energetikos problemoms spręsti skirto priemonių plano kontekste.
„Puikiai suvokiame, kad ne vien namų ūkiai susiduria su energetikos šoku. Įmonės taip pat. Kol kas labai trūksta aiškios Vyriausybės pozicijos ir operatyvių sprendimų. Nes jau dabar įmonės susiduria su energetikos šoku“, – mano I. Genytė-Pikčienė.
VERT pateikė prognozes: elektros kaina gali augti dvigubai
ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje VERT pirmininkas Renatas Pocius pristatė energetikos kainų prognozes.
Įvertinus rinkos dalyvių prognozes ir ateities sandorius, nuo sausio 1 d. elektros kaina, anot jo, veikiausiai bus dvigubai didesnė ir sieks apie 425,75 eur/MWh.
Šiuo metu reguliuojamas elektros tarifas be kompensacijos siekia 0,33 eur/kWh (0,24 eur/kWh su Vyriausybės patvirtina 9 ct kompensacija), o nuo naujų metų dvigubėtų ir siektų apie 63,5 ct/kWh.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo iki kitų metų liepos užfiksuoti dabartinį 24 ct/kWh elektros tarifą visiems buitiniams vartotojams.
