Banko organizuotame ekonomikos forume jis aptarė, kaip Baltijos šalys yra pasiruošusios šiai žiemai.
Europoje dujų saugyklos užpildytos 80 proc., Baltijos šalyse – 50 proc.
Ekonomistas konstatavo, kad Lietuvoje nepakankamai pasigaminame elektros energijos, tik apie 20 proc. mūsų suvartojamos energijos: „Pastaruosius metus daug importavome, kad patenkintume savo vidaus poreikius. Savo rezerve turime daug dujomis varomų jėgainių, bet jos neefektyvios ir tokiu būdu gamintis energiją yra labai brangu.“
Remdamasis 2016-2020 m. duomenimis, V. Šimkus pažymi, kad per metus Baltijos šalys paprastai suvartoja apie 40 TWh gamtinių dujų. Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos šalių: suvartoja apie 23 TWh, kai Estija – apie 5 TWh, o Latvija – 13 TWh. Kaip aiškina, pirmiausia dėl to, kad tai didžiausia Baltijos šalis, taip pat Lietuvos pramonė suvartoja žymiai daugiau dujų nei Estijoje ir Latvijoje.
Kalbėdamas apie dujų rezervus ekonomistas priminė, kad ES turi tam tikrus tikslus, kiek turėtų užpildyti savo saugyklas prieš žiemą. Jo vertinimu, Europai neblogai sekasi, šalys spėja užpildyti savo saugyklas.
„Šiuo metu Europoje saugyklos užpildytos 80 proc., tačiau tarp regionų yra didžiulių skirtumų. Ispanija ir Portugalija užpildė savo saugyklas 100 proc., bet jos negali dujomis pasidalyti su kitomis šalimis, nes neturi vamzdynų.
Baltijos šalys turi bendrą saugyklą Latvijoje, Inčukalnyje, ji užpildyta tik 50 proc. Tai gali kelti nerimą, kad mums žiemai gali neužtekti dujų, bet yra gera žinia – tai didžiulė saugykla, lyginant su tuo, kiek suvartojame“, – „Swedbank“ ekonomikos forume kalbėjo jis.
V. Šimkaus teigimu, nepaisant užpildymo rodiklių, Baltijos šalys yra tiek pat pasiruošusios kiek ir Vakarų šalys.
„Skaičiuojama, kad net esant 100 proc. užpildymui Vakarų Europoje ir labai šaltai žiemai, dujų užteks tik 2-3 mėnesiams. O Inčukalnio 50 proc. užpildymas užtikrina tą patį laikotarpį“, – palygina ekonomistas.
Lietuvoje dujų suvartojimas sumažėjo 80 proc.
Kaip sako, saugykla yra ne vienintelis dalykas, kuriuo turėtume rūpintis. Tiek pat svarbus ir dujų vartojimo mažinimas. Lietuvos rodikliai šiame kontekste atrodo neblogai.
„Šiuo metu dujų paklausos mažinimas – labai geras, Baltijos šalyse ir Suomijoje sumažėjo apie 40 proc. Lietuvoje rugpjūtį dujų suvartojimas sumažėjo netgi 80 proc., lyginant su praeitų metų rugpjūčiu.
Tam įtakos turėjo keli veiksniai: turėjome labai šiltą metų pradžią, taigi naudojome mažiau dujų šildymui. Taip pat dėl labai aukštų dujų kainų trąšų gamyboje nebėra ekonomiškai efektyvu naudoti dujas, todėl gamyba buvo sumažinta. Jei šį sumažintą poreikį pavyks išlaikyti ilgesnį laiką, esame tikri, kad dujų užteks šiai žiemai. Tačiau nežinome, kokia to kaina“, – dėsto V. Šimkus.
Dujų nepritrūks, jei turėsime dar vieną SGD terminalą
Anot jo, blogiausias scenarijus – mažai tikėtinas.
„Kiek suvartojame dujų per vidutinį šildymo sezoną, kiek jų turime saugykloje, kiek galime importuoti iš Klaipėdos (SGD terminalo – red.) ir atsargiai įvertinus, kiek galime sutaupyti, tai reikštų, kad dujų mums šiek tiek pritrūktų. Tačiau lapkričio gale turėtume turėti dar vieną SGD terminalą Estijoje ir Suomijoje. To turėtų užtekti likusiai žiemos daliai ir pavasariui“, – vertindamas Baltijos šalis ir Suomiją pažymi „Swedbank“ ekonomistas.
V. Šimkus priduria, kad pastaruosius 10 metų mažai investavome į energetikos infrastruktūrą: „Vokietija iki šių metų neturėjo nė vieno SGD terminalo. Buvo siekiama kiek galima sutaupyti pinigų, todėl buvo nukeliami infrastruktūros projektai, kurie būtų dabar mums labai padėję.“
Jis prognozuoja, kad gamtinių dujų kainos dar gali didėti iki sausio mėn.
„Kainų didėjimas yra dirbtinis, kadangi Europos šalys bandė užpildyti saugyklas, poreikis buvo paspartintas į ateitį. Mes turėsime stebėti, kokie šią žiemą bus orai. Labai tikėtina, kad dujų kainos gali padidėti iki sausio. Tai – aukštos rizikos scenarijai, gali nutikti nelaimingų atsitikimų, tam tikrų įvykių, dėl kurių, pvz., Norvegija negalės tiekti dujų Europai. Kai kurios situacijos gali padaryti rinkas labai pažeidžiamas“, – atkreipia dėmesį jis.
Toliau jis aiškino aukštų energetikos kainų įtaką ekonomikai. Ekonomistas pateikia Vokietijos pavyzdį.
„Vokietija – sudėtingoje situacijoje: kaštai kyla, nes energija brangi, gamyklos kai kurios jau užsidaro. Vokietijos gamyba šiuo metu jau išgyvena recesiją, tikėtina, kad ji ištiks ir kitas ekonomikos šakas. Vokietija išgyvena labai didelį prekybos deficitą, kai šalis paprastai eksportuoja žymiai daugiau, nei importuoja, bet kadangi energija šiuo metu tokia brangi, Vokietija „kraujuoja“, nes pinigus turi leisti gamybai. Visame pasaulyje matome reiškinį, kai turtas pereina iš gaminančių ekonomikų į energiją gaminančias ekonomikas“, – dėsto V. Šimkus.
Pirmas ketvirtis bus prasčiausias
Ekonomistas teigia, kad ES namų ūkiai susiduria su beprecedenčiu šoku – infliacija, kurią paskatino energijos kainos. Tai esą sumažino namų ūkių pajamas beveik 5 proc.
„Tikėtina, kad Europos ekonomiką ištiks stagnacija. Kitą ketvirtį greičiausiai bus nedidelis kritimas, nes artėja žiema, o pirmas kitų metų ketvirtis bus prasčiausias. Tačiau kai baigsis žiema ir bus sustabdytas šildymas, atsiras palengvėjimas namų ūkiams. Iki kitos žiemos, tikėtina, turėsime geresnę infrastruktūrą, pasaulinė energetikos krizė sumažės. Tikėtina, kad situacija pagerės 2024 m. Kitais metais Europoje ekonominio augimo tikėtis nevertėtų, yra rizikų, kad ekonomika smuks“, – apibendrina jis.
