Delfi televizijos laidoje DELFI Interviu D. Kreivys optimistiškai žvelgė į Europos Sąjungoje vykstančias diskusijas dėl energijos kainų mažinimo. O kalbėdamas apie dujų rinkos kainą ministras vylėsi, kad Rusijoje paskelbta dalinė mobilizacija didesnės įtakos tam neturės. Anot jo, iki šiol dujų kainos rodė jau mažėjimo tendencijas.
„Dujų kaina, kuri nuo 350 (eurų už megavatvalandę – red.) iki šitos paskutinės suirutės ir naujienos iš Maskvos buvo pasiekusi 170 eurų ribą ir judėjo žemyn. Juo labiau, kad „Goldman Sachs“, vienas didžiausių institucinių bankų buvo paskelbęs, kad pavasarį, žiemos antroje pusėje dujos turėtų kainuoti dar perpus pigiau.
Ką mes matome šiandien, kad kaina šoktelėjo – bet tiktai šoktelėjo – iki 200 eurų. Tai nėra baisūs skaičiai. Tai reiškia, kad šiandien – po tokio didelio, sakyčiau, žingsnio Maskvoje, – dujų kainos pašoko ne tiek daug. Tai mane šiek tiek ramina“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, dar reikės palaukti, kaip klostysis situacija, tačiau jeigu dujų kaina nusistovės ties 200–230 eurų riba, tai „nėra blogai“.
„Panaši situacija buvo susidariusi po to, kai Rusija pasakė, kad visai uždarys vamzdį (dujotiekį „Nord Stream 1“ – red.), dujų kainos dvi tris dienas pasilaikė aukštesnio lygio ir toliau nuosekliai važiavo žemyn. Vamzdis (liko) neatidarytas. Tai aš šiandien neprognozuočiau, kad mes turėsime kažką ypatingo, luktelėkime, pažiūrėsime, bet yra didelė tikimybė, kad dujų kainos nekils, o yra tikimybė – kad ir judės žemyn“, – sakė ministras.
Paklaustas, kokia situacija yra su Lietuvos energetika, D. Kreivys pakartojo, kad Rusija vykdo energetinį karą prieš Europos Sąjungą dujų sektoriuje: riboja pralaidumą dujotiekiuose, gąsdina, o tai lemia ir dujų, ir kartu elektros kainų augimą.
„Atitinkamai, turime imtis priemonių, kitą kartą ir skaudžių, kad apsisaugotume nuo tų smūgių“, – sako ministras.
D. Kreivio teigimu, Lietuva yra tarp geriausiai pasiruošusiųjų įtampoms dujų sektoriuje, nes turi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, atidarė dujotiekį su Lenkija (GIPL), turi jungtis su Latvija.
„Tai dujų rinka veikia visai neblogai, tie žingsniai, kurie buvo padaryti Arvydo Sekmoko (buvęs konservatorių energetikos ministras – red.), buvo vaisingi. Ir grįžkime į tą laiką dėl mūsų elektros generacijos, tai per dešimtmetį nepasistatėme nieko. Turėjome patariamąjį referendumą dėl Visagino atominės elektrinės (VAE), projektas buvo numarintas, nieko vietoj to nebuvo daroma“, – teigė konservatorių politikas.
Į klausimą, kodėl esą nieko nebuvo daroma, jis sakė, kad reikia klausti žmonių, kurie tuo metu valdė šalį.
„Man turbūt klausimų kelia, ką tyrė ir parlamentinė komisija, kuomet tyrė M. Basčio reikalus. Vienu metu Lietuvos politikai dažnai susitikinėjo su „Rosatom“ atstovais, šie lankėsi Seime, susitikimai vykdavo Ignalinos atominėje elektrinėje, matome, kad tam tikri infrastruktūriniai projektai buvo planuojami Lietuvoje, kurie būtų palengvinę Astravo elektros tekėjimą į šalį, Kruonio naudojimą ir panašiai“, – dėstė ministras.
Pasak jo, apie Rusijos branduolinės energetikos milžinės „Rosatom“ interesus Lietuvoje liudija ir Lietuvos saugumo pažymos.
„Bent po VAE projekto žlugimo, ir prie projekto žlugimo Rusija yra tikrai prisidėjusi. O toliau po šio žlugimo automatiškai Rusija darė viską, kad Lietuvą sulaikytų ir integruotų į savo sistemą.
O atsinaujinančios energetikos ir toliau nevystėme, kitoje kadencijoje atsinaujinančių išteklių buvo pastatyta labai nedaug. Šiandien neturime generacijos, tai dėl to visi ir kenčiame“, – apibendrino ministras.
Kalbėdamas apie opozicijos jam metamus kaltinimus nekompetencija ir neveiklumu, D. Kreivys sako, kad tiek generacijos trūkumas, tiek nepriklausomo elektros tiekėjo „Perlas Energija“ pasitraukimo iš rinkos skandalas irgi gula būtent ant buvusių politikų pečių.
„Su tuo „neveiklumu“ ir „nusikalstamu veikimu“ norėčiau peradresuoti opozicijai: dešimt metų nepastatyta niekas, šiandien mūsų žmonės kenčia nuo super aukštų energetikos kainų, ir atsakomybės niekas neprisiima. Mes šiandien saulės generaciją patrigubinome per pusantrų metų, vėjo turime 50 proc. daugiau. Iki kadencijos pabaigos bus 5-6 karto daugiau (žaliosios energetikos – red.)“, – žada ministras.
„Dabar prie „Perlo“. Įstatymas ir rinkos dizainas buvo sukurtas anos Vyriausybės. Rinka pradėjo veikti ir procesas prasidėjo prie anos Vyriausybės. Kaip galima įsivaizduoti, kad traukiniui nuvažiavus ministras ateitų ir sakytų „Išmeskite „Perlą“ iš rinkos“?“, – kalbėjo D. Kreivys.
Jis pridūrė, kad niekas neprognozavo, jog kuris nors konkretus tiekėjas būtų „blogas“.
„Perlo“ atveju rinkoje nei opozicija, nei ekspertai – negirdėjau nė vieno, kad „Perlas“ yra „blogas“, R. Kuodis kalbėjo, kad pats dizainas blogas, bet nekalbėjome, kad kažkoks rinkos dalyvis toks yra. Visas rinkos dizainas yra sudėliotas anos Vyriausybės, tai ji turėtų atsakomybę prisiimti“, – sakė ministras.
Pasidomėjus, kas nutiko su saulės energetika ir jai nustatyta 2 gigavatų (GW) galios riba, ministras aiškino, kad norima palikti erdvės gaminančių vartotojų plėtrai.
„Niekas realiai nesustabdė. Priimant įstatymą, aiškiai matėme, kad stambaus verslo srautas, projektai bando užimti galias, kurios skirtos smulkiems vartotojams, verslui, žmonėms. Bandoma paimti, greitai užbėgti, užrezervuoti galias, o tinklas yra iš viso 4 GW. Aš, kaip ministras, registravau pataisą ir ties 2 gigavatais sustabdėme plėtrą, kad 2 gigavatai dar liktų žmonėms“, – sako D. Kreivys.
Anot jo, ieškoma sprendimų, kaip galėtų būti apsaugoti ir verslo interesai.
„Kartu su reguliatoriumi ir tinklo operatoriumi ieškome sprendimų, kaip galima iš tų tikrinamų projektų, kur iš 2 gigavatų jau 700 megavatų – trečdalis – yra paleista, kaip galima būtų maksimaliai patenkinti jų poreikį. Manau, kad rasime sprendimus didžiajai daliai tų elektrinių pasistatyti. Be abejo, bus papildomų sąlygų. Ar įsirengti baterijų, ar ribotis, ir pan.“, – kalbėjo ministras.
Pasidomėjus, ką mano apie viešumoje pasklidusią informaciją, jog buitiniams vartotojams energijos kainos kils etapais, po 40 proc., ministras sakė, kad nematė „nei rašto, nei skaičių“.
„Ne kartą kartojome, kad visi skaičiai yra derinami ir bus baigti derinti su biudžetu, nes šalia elektros, dujų kainų kompensacijų, turime matyti ir platesnį mūsų visuomenės vaizdą – švietimą, socialinę apsaugą, sveikatos apsaugą ir sprendimas turi būti subalansuotas“, – sakė ministras.
„Bet tikrai noriu pastebėti, kad mūsų žmonės tikrai bus maksimaliai apsaugoti, „pagalvė“ bus maksimali, ką valstybė gali padėti“, – tikino jis.
D. Kreivys nesileido į prognozes, kiek gi galėtų kainuoti elektra žmonėms, bet pakartojo, kad pagalba bus teikiama pagal biudžeto galimybes. Kiek bus galima skolintis, valstybė skolinsis. O tokių veiksmų tikslas yra maksimaliai apsaugoti socialiai pažeidžiamus žmones: „Vyriausybė padarys viską, ką gali“.
Ministrų kabinetas, pasak D. Kreivio, nepamirš ir verslo, kurio rūpesčius supranta.
„Didžiausia parama, ką Vyriausybė planuoja, tai yra mokestinės paskolos, kad verslas galėtų atsidėti mokesčius, toms įmonėms, kurioms sunkiai sekasi, kurių balanse daug energetikos, kad galėtų gauti lėšų nemokėdami mokesčių ir pragyventi. Tai didžiuliai pinigai. Vyriausybė ir Mokesčių inspekcija per kovidą šitaip pagelbėjo daugybei žmonių ir įmonių, ir padėjo išgyventi“, – pandemijos iššūkius prisiminė ministras.
Anot jo, valstybė spalio pradžioje planuoja kreiptis į Europos Komisiją dėl 1 mlrd. eurų paskolos iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF).
„Ko mes anksčiau, Lietuva, neėmėme, tam, kad galėtume tuos pinigus, ypač geromis palūkanomis, paskolinti verslui, savivaldai, įkurti energetines bendrijas, kurios bus skirtos skurdui mažinti ir taip kartu pastatyti virš 1 gigavato saulės parkų“, – kalbėjo D. Kreivys.
Energetikos ministras pripažino, kad pokyčiai neateina greitai, o energetikoje dveji metai yra minimalus laikotarpis.
„Nenoriu apsimetinėti, kad bus kitaip, bet tai yra labai trumpas laikas. Per 10 metų praktiškai nieko neišvystėme. Kalbame, kad nuo mano kadencijos atsinaujinančios energetikos galia išgaus 6 kartus“, – žada D. Kreivys.
„Turime generacijos iš atsinaujinančių 23 proc. (iš 35 proc. suvartojamos elektros – red.). Tai mes sakome, kad 2025 metais iki 60 proc. ir daugiau gaminsimės atsinaujinančios energetikos. 2030 metais planai sudėlioti taip, – ir pamatas tam dedamas, – kad tampame energiją eksportuojančia valstybe“, – prognozuoja ministras.
Komentuodamas Vyriausybės nubrėžtus taupymo planus viešajam sektoriui, ministras įsitikinęs, kad valstybės įstaigos labai rimtai į juos žiūri ir sutaupymas bus. Jis pakartojo, kad priemonės yra trijų lygių.
„Elgesio pokyčiai (išjungti kompiuterį, šviesas), tada vidutinio laikotarpio rezultatai – tas pats nuotolinis darbas (...). Ir ilgojo laikotarpio sprendimai – saulės elektrinių įrengimas, pastatų šiltinimas. Tai iš šitų priemonių per dvejus metus turi susidaryti beveik 100 mln. eurų“, – sako jis.
„Vadovai bus vertinami individualiai pagal rezultatus“, – teigia ministras.
Energetikos ministerija anksčiau kritiškai žvelgė į Europos Komisijos pristatytą idėją padalyti nedujinės elektros generatorių gaunamus viršpelnius, tačiau ministras mato gerų pokyčių diskusijoje.
„Diskusijose Energetikos taryboje dauguma šalių pasisakė už du sprendimus – vienas sprendimas yra „lubos“ dujų kainai, kitas sprendimas – apmokestinti generatorius, kurie turi viršpelnius, nuo atsinaujinančių iki atomo ir anglies (...).
Atsirado reglamente atskiras skirsnis mūsų problemai. Jame sakoma, kad jeigu šalis gamina mažiau elektros negu importuoja, tuo atveju šalis, iš kurios importuojama elektra, turi pasidalinti viršpelniu. Jo dalis turi grįžti į šalį, kuri vartoja. Nes dalis tų pinigų ateina iš mūsų vartotojų į tą šalį“, – aiškino ministras.
D. Kreivys sako, kad Europos Komisija įgaliota padėti šalims susitarti, tad „mes nebūsime vieni“.
„Tai stiprus straipsnis, mums duoda optimizmo. Sprendimas bus priimamas ateinantį penktadienį Energetikos taryboje“, – sakė ministras, vildamasis, kad toks reguliavimas ir bus priimtas.
Tiesa, D. Kreivys negalėjo pasakyti, kokių sumų gali tikėtis Lietuva, sakydamas, kad nevertėtų dalyti „jaučio, kuris ganosi“.
„Sunku pasakyti, kiek Švedija turės viršpelnių, nes dalis atsinaujinančios energetikos gali būti sukontraktuota tiesioginėmis sutartimis (PPA, tai yra, „anapus“ biržos – red.), nuo kurių negalima bus paimti viršpelnių. Tai apie skaičius šiandien būtų sunku kalbėti“, – sakė D. Kreivys.
Jis nurodė, kad svarstomoji riba, nuo kurios būtų skaičiuojami ir dalijami neprognozuoti pelnai, būtų 180 eurų už megavatvalandę.
„Eina kalba, kad apie 180 eurų už megavatvalandę, nuo tos ribos, kas yra viršaus, pinigai bus išimami ir padalinami“, – preliminarų skaičių įvardijo D. Kreivys.
