Vanduo brangs kartais
Pasak Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA), itin smarkiai augančios energijos kainos geriamojo vandens tiekimą brangins kartais. Smarkiai didėjančios sąnaudos ir augantys įmonių nuostoliai ypač didėja savivaldybių valdomoms įmonėms, nes dėl veiklos specifikos jos negali bankrutuoti, tačiau nuostoliai prislėgs regionus.
Kaip BNS sakė asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius, didžiausi vandens kainų šuoliai prognozuojami mažose savivaldybėse, kur nėra daug vartotojų, o mažiausi – didmiesčiuose. Kainų augimo priežastis vienintelė – brangstanti elektra.
LVTA prognozuoja, kad visos Lietuvos vandentvarkos įmonės šiemet dirbs nuostolingai, kai pernai jos gavo 5,5 mln. eurų pelno iki mokesčių.
B. Miežutavičius mano, kad vandens kainos augs ne procentais, o kartais. Konkrečias kainas kartą per metus nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), o tvirtina kiekviena savivaldybė.
VERT: vanduo kitąmet brangs apie 40 proc.
VERT skaičiavimais, kitais metais Lietuvoje vanduo vidutiniškai brangs 40 proc.
„Kalbant vidutiniškai, kas galėtų būti kitiems metams, jei elektros kainos biržoje išliks aukštos kaip yra šiuo metu, Lietuvoje vandens kainos vidutiniškai galėtų augti iki 40 proc. Šiuo metu vidutinė kaina su PVM yra apie 2,2 Eur, o būtų – per 3 Eur, planuojamas apie 90 centų augimas.
Skaičiuojame, kad vidutinis namų ūkis per mėnesį sunaudoja apie 5 kubinius metrus šalto vandens, tai atsilieptų nuo 3 iki 9 eurų per mėnesį. Šiuo metu pigiausiai už vandenį moka Vilnius ir Kaunas (apie 1,5 Eur), o brangiausiai – Anykščiai, Rietavas ir Molėtai (apie 4,5 Eur). Jei pastaruosiuose miestuose būtų brangimas apie 9 eurus per mėnesį, tai mokėtų nuo 4,5 Eur iki 6,3 Eur už kubinį metrą“, – komentuoja VERT pirmininko pavaduotojas Donatas Jasas.
VERT atkreipia dėmesį, kad šis 40 proc. dydis buvo paskaičiuotas su rekordinėmis rugpjūčio mėn. elektros kainomis.
Kokia situacija skirtinguose miestuose
Didžiosios savivaldybės ir jų valdomos vandentvarkos įmonės drastiškai kelti vandens tiekimo kainų neplanuoja, tačiau mažesnėse savivaldybėse situacija visai kitokia.
Štai Utenoje vandens kainos kitais metais didės apie 40 proc. Vandens tiekimo įmonėje „Utenos vandenys“, kuri paslaugas teikia per 16 tūkst. namų ūkių, o apie 60 proc. visų pajamų gauna iš 4 pramonės įmonių, energetikos sąnaudos per metus išaugo 5 kartus.
„2021 m. už rugpjūčio mėn. elektros energiją sumokėjome 21,8 tūkst. eurų (10,9 tūkst. eurų už elektrą, 10,9 tūkst. eurų už tiekimą), o 2022 m. rugpjūtį – 113,1 tūkst. eurų (103,2 tūkst. eurų už elektrą, 9,9 tūkst. eurų už tiekimą.
Perskaičiavome bazines kainas, jos didėja apie 40 proc., pateikėme jas VERT ir tikimės, kad patvirtins iki 2023 m. pradžios“, – sako Egidijus Puodžiukas, „Utenos vandenys“ ekonomikos direktorius.
Šakiuose vandens paslaugos gali brangti apie 50 proc. Lyginant 2021 m. 7 mėnesių ir šių metų to paties laikotarpio „Šakių vandenų“ elektros kaštus, jie išaugo apie 80 proc.: nuo 134 tūkst. eurų iki 241 tūkst. eurų.
„Pagal galiojančią kainų skaičiavimo metodiką bazinė kaina tvirtinama 3 metams, po 12 mėn. perskaičiuojama. Mūsų kaina buvo patvirtinta 2020 m. gruodžio mėnesį. Vadovaujantis metodika, mūsų kainą galima perskaičiuoti ne anksčiau kaip šių metų gruodį, ir tik tuomet bus įvertinta išaugusi elektros kaina.
Kokia ji bus, dar anksti sakyti, nes įmonė įvertinusi patirtas sąnaudas per pastaruosius 12 mėnesių teikia VERT derinimui ir tvirtinimui. Kad kainos didės nemažai – faktas, galimas didėjimas iki 50 proc. Tai yra bendras galimas kainos didėjimas, nes ji susideda iš geriamojo vandens tarifo ir nuotekų tvarkymo kainos, todėl vienas gali brangti mažiau, o kitas daugiau“, – komentuoja „Šakių vandenys“ vadovas Kęstutis Vilkauskas.
Joniškyje nuo kitų metų geriamojo vandens kainos gali didėti apie 25-45 proc. „Joniškio vandenų“
elektros kainos, lyginant su praeitais metais, išaugo 5 kartus. Įmonė aptarnauja 7577 namų ūkius ir 322 įmones.
Radviliškyje vanduo ir nuotekos turėtų brangti nuo lapkričio 1 d. apie 38 proc. „Radviliškio vanduo“ už elektrą šiuo metu moka apie 3 kartus daugiau: 2021 m. sausio-rugpjūčio mėn. reikėjo mokėti 138 080 Eur., o 2022 m. sausio- rugpjūčio mėn. – 401 909 Eur.
Namų ūkis Radviliškyje už vandenį vidutiniškai moka apie 9,3 Eur., nuo lapkričio mėn. būtų apie 12,8 Eur. Įmonės vidutiniškai moka 126 Eur., nuo lapkričio – apie 175 Eur.
„Vanduo ir nuotekos nuo lapkričio 1 d. turėtų brangti apie 38 proc. Bazinių kainų skaičiavimas buvo atliktas vertinant šių metų pirmojo pusmečio elektros energijos kainas. Didžiausias kainų šuolis buvo rugpjūtį, todėl šios elektros energijos sąnaudos bus įvertintos tik po metų perskaičiuojant bazines vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas.
Šiuo metu galiojančioje kainoje elektros sąnaudos yra įtrauktos tik 0,045 Eur/kWh, nuo lapkričio 1 d. padidinus kainas bus įtrauktos 0,198 Eur/kWh, kai rugpjūčio mėn. 1 kWh kaina buvo 0,54 Eur.
Preliminariai įvertinus pastarųjų mėnesių elektros kainas, vandens ir nuotekų kaina turėtų didėti apie 69 proc. nuo šiuo metu galiojančios kainos. Nauji perskaičiavimai su didžiausiomis elektros kainomis bus atlikti tik po metų“, – komentuoja „Radviliškio vandens“ vyr. inžinierius Mindaugas Gapšys.
„Jurbarko vandenys“ tikslių kainų pokyčių dar nežino, tačiau pažymi, kad elektros sąskaitos išaugo 6 kartus.
„Šiai dienai tikrai sunku tiksliai prognozuoti, tačiau tai tikrai bus didelis kainos augimas. Reikia įvertinti ir tai, kad drastiškai brango ne tik energija, bet ir metalo gaminiai, remontui reikalingos medžiagos, degalai, sąskaitų pristatymo vartotojams kaina taip pat padidėjo du kartus.
Mūsų įmonei kaina yra patvirtinta šių metų vasario mėnesį, tai ir nauja kaina galės įsigalioti kitų metų vasario mėn. Iki to laiko, kaip sakoma, – gyvenk kaip nori. Aišku, kitų įmonių patvirtinimo laikai kitokie, tai jų kainų pakeitimas įvyks pagal kitą grafiką, bet tik po metų nuo patvirtintos kainos įsigaliojimo. Tai štai šitoje vietoje mes esame ekstremalios ekonominės situacijos įkaitai, kai kainas jau seniai reikia peržiūrėti, bet negalima“, – pabrėžia „Jurbarko vandenys“ direktorius Darius Dragūnavičius.
Plungėje nuo kitų metų geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo kaina turėtų didėti apie 50 proc. „Plungės vandenys“, kuri aptarnauja 12,6 tūkst. namų ūkių ir 452 įmones, už elektros energiją anksčiau mokėdavo 27-30 tūkst. eurų per mėnesį, o rugpjūčio mėnesio sąskaita buvo 116 tūkst. eurų be PVM.
„Šiuo metu galiojančios kainos taikomos nuo 2020 m. sausio 1 d. ,gyventojai už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą daugiabučių namų už 1 kubinį metrą moka 1,85 Eur su PVM, privačių namų – 1,82 Eur, o įmonės – 1,57 Eur be PVM. Įvertinus nevaldomus energetikos kainų šuolius, naujai perskaičiuotos kainos grįš ir šiek tiek viršys iki 2020 m. taikytų kainų lygį – 1 kubinio metro kaina gali siekti 2,3 Eur be PVM“, – dėsto Alvydas Jasevičius, „Plungės vandenys“ vadovas.
Vandentvarkos įmonės „Dzūkijos vandenys“, kuri aptarnauja per 23 tūkst. butų ir per 4 tūkst. individualius namus, taip pat 559 įmonių. Paslaugų kainos jau yra perskaičiuotos ir suderintos su VERT, tad jos didės 31 proc. (apie 62 centus už kubinį metrą) nuo 2022 gruodžio 1 d.
„Elektros energijos kaina praėjusiais metais buvo 0,0495 Eur/kWh. Šiuo metu kaina priklauso nuo kainų biržoje – brangiausia ji buvo 2022 rugpjūčio mėn., kai sudarė 0,481 Eur/kWh, t. y. išaugo beveik dešimt kartų.
Gamtinių dujų kaina atitinkamai sudarydavo apie 34 Eur/MWh, o 2022 m. rugpjūčio mėnesį – 226,4 Eur/MWh, t. y. išaugo beveik 7 kartus. Tad jeigu už elektrą reikdavo mokėti apie 30 tūkst. Eur, rugpjūčio mėnesį – 162 tūkst. Eur. Už gamtines dujas buvo sumokama apie 12 tūkst. Eur, dabar reiktų sumokėti apie 76 tūkst. Eur“, – vardija „Dzūkijos vandenys“ Ekonomikos ir plėtros departamento vadovas Tomas Valatka.
Molėtuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos didės 9-14 proc., priklausomai nuo vartotojų grupės. Lyginant su 2021 m., elektros energijos kaina įmonėje „Molėtų vandenys“ išaugo apie 50 proc.
Vilniuje kainos mažiausios
Didžiuosiuose miestuose situacija ne tokia dramatiška.
„Skaičiuojama, kad didžiausios šalies vandentvarkos įmonės „Vilniaus vandenų“ rezultatus didėjančios elektros kainos paveiks maždaug 6,5 mln. Eur. Buvo planuota, kad bendrovės elektros sąnaudos 2022 m. sudarys 3,5 mln. Eur.
Kainoms drastiškai šoktelėjus į viršų, jau dabar matome, kad šių metų pabaigoje elektros sąnaudos sudarys maždaug 10 mln. Eur. Įsivaizdavimui, vien tik už rugpjūčio mėnesį už sunaudotą el. energiją bendrovė sulaukė 1,8 mln. Eur siekiančios sąskaitos. Išaugusios sąnaudos vienareikšmiškai neigiamai veikia bendrovės pinigų srautą ir veiklos rezultatus, didina papildomų apyvartinių lėšų poreikį“, – komentuoja „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė-Smalskė.
Ji ramina, kad nors „Vilniaus vandenys“ susiduria su finansiniais sunkumais, vis tik vartotojams dėl paslaugų tiekimo sutrikimo nerimauti nereikėtų. Šiemet vilniečiams paslaugos jau brango.
Daugiabučių namų ūkiai iki rugpjūčio mokėjo 1,32 Eur, nuo rugpjūčio 1 d. moka 1,45 Eur, individualūs namai mokėjo 1,29 Eur, p dabar moka 1,43 Eur (be PVM). Į dabartinę kainą įskaičiuota dalis bendrovės 2021 m. patirtų sąnaudų, bet energetikos sąnaudos, kurias patiria dabar, pagal dabar šalyje galiojančius įstatymus, bus įskaičiuotos tik nuo 2023 m. antroje pusėje besikeisiantį tarifą.
„Bendrovė neturi galimybės keisti kainų, reaguodama į drastiškai kylančias sąnaudas. Vis tik net jei brangstantys energetiniai resursai VERT sprendimu būtų įskaičiuoti į tarifą, kas pagal šiuo metu galiojančius įstatymus galima tik po metų, pabrangimas vartotojams nebūtų reikšmingas. Tarkime, lyginant su elektros ar šilumos kainomis ir neviršytų šiuo metu VERT numatytos vidutinių šeimos pajamų, t. y. 4 proc. ribos.
Tikėtinas pabrangimas 40-50 centų už kubinį metrą. Tai vidutiniam namų šeimos ūkiui Vilniaus mieste ir rajone reikštų apie 1,5 Eur didesnes sąskaitas už vandenį ir nuotekų tvarkymą per mėnesį“, – nurodo atstovė.
Reikalauja kainas peržiūrėti nedelsiant
Vandens tiekimo įmonių atstovas B. Miežutavičius mato tik vieną problemos sprendimą – kainos už vandenį ir nuotekas turi būti perskaičiuojamos ne kartą per metus kaip dabar, o nedelsiant pasikeitus energijos kainoms rinkoje. Tai turėtų būti daroma tuo pačiu principu, kaip ir energetikos sektoriuje. Jam pritaria „Akmenės vandenys“ vadovas Arvydas Suodis.
„Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kaina turi būti perskaičiuota nedelsiant. Į kainą turi būti įtrauktos išlaidos elektros energijai dabartine elektros energijos kaina. Tai pabrangintų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainą bent jau keletą kartų.
Pagal šiuo metu galiojančią kainų nustatymo metodiką, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina skaičiuojama atgaline tvarka: pagal sąnaudas ir išlaidas, bendrovės patirtas ankstesniais metais.
Šis principas iš esmės keistinas: tokiu būdu nustatyta bendrovės teikiamų paslaugų kaina dažnai neatspindi faktinės situacijos, jau nekalbant apie šiuo metu susiklosčiusią kritinę padėtį: įvykus tokiems ekstremaliems pokyčiams, kokie yra šiuo metu energetikos rinkoje, būtina reaguoti operatyviai. Kitu atveju bendrovė paskęs skolose, nes pagal dabartinę metodiką perskaičiavus geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainą ji pakiltų tik keletą procentų, kas nė iš tolo nepadengs drastiškai išaugusių elektros sąskaitų“, – komentuoja jis.
