Įvertinus pasirengimą pirmajai artėjančio šildymo sezono pusei (iki 2023 m. pradžios), sudarytų sandorių kiekis dėl biokuro tiekimo atitinka 38 proc. praėjusių metų poreikio. Praėjusiais metais pirmai šildymo sezono pusei buvo sudaryta tik 22 proc. sandorių. Palyginus Lietuvos apskritis pagal įsigytą biokuro kiekį, daugiausia kuro šiuo metu jau yra įsigijusi Klaipėda (92 proc.) ir Šiauliai (78 proc.).
„Remiantis naujausiais duomenimis, matome, kad pasirengimas artėjančiam šildymo sezonui vyksta įprastu tempu. Skirtingus apskričių biokuro įsigijimo rezultatus lemia skirtingos kuro įsigijimo strategijos, todėl tiesiogiai lyginti jų nereikėtų. Pavyzdžiui, vieni miestai visada pirkdavo biokurą iš anksto, kiti – vien tik šildymo sezono metu. Taip pat labai populiari mišri biokuro įsigijimo strategija“, – teigė „Baltpool“ Prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Šiemet biokuro kaina žiemos sezonui (45,28 Eur/MWh) yra beveik dvigubai aukštesnė, lyginant su vidutine biokuro kaina tuo pačiu laikotarpiu pernai metais (23,14 Eur/MWh), tačiau lyginant su praėjusio sezono kovo mėnesio kainomis augimas siekia apie 30 proc. Žvelgiant į kainų skirtumus ir lyginant apskritis, didžiausias kainų skirtumas matomas Kuršių Nerijoje (185 proc. arba 55 Eur/MWh) ir Klaipėdos apskrityje (148 proc. arba 55,64 Eur/MWh). Mažiausias kainų skirtumas – Šiaulių (84 proc. arba 36,10 Eur/MWh) ir Tauragės apskrityse (94 proc. arba 47,83 Eur/MWh).
Šių metų biokuro kainos formavimuisi reikšmingos įtakos turi žaliavinės medienos (labiausiai malkinės medienos bei kirtimo liekanų) kainos. Malkinės ir plokščių medienos kainos (80,50 Eur/kub. m) vien rugpjūtį paaugo 15 proc., lyginant su liepos mėnesiu, kai jos siekė 70,26 Eur/kub. m ir 133 proc., lyginant su praeitų metų rugpjūčio mėnesiu (34,66 Eur/kub m). Kirtimo liekanų kaina (31 Eur/kub. m) nesikeitė, lyginant su liepos mėnesiu, bet per metus paaugo 210 proc. (nuo 10 Eur/kub. m.).
