Vyksta pirkimo procedūros
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas „Delfi“ teigė, kad galutinis sprendimas šilumos gamybai sostinėje naudoti mazutą bus priimtas atlikus visas būtinas procedūras ir suderinus teisės aktus.
„Praėjusią savaitę Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) partneriai paruošė ir Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA) pateikė poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankos ataskaitą.
Rengiant ataskaitą atlikti oro taršos, kvapų, triukšmo sklaidos, skaičiavimai, jei Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr. 2 būtų laikinai grąžintas skysto kuro naudojimas vandens šildymo ir garo katiluose.
Oro taršos, kvapų ir triukšmo modeliavimas, kuris atsižvelgia į daugybę parametrų, tokių kaip kamino aukštis, vėjo kryptis, kitos meteorologinės sąlygos, rodo, kad anglies monoksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių ir sieros dioksido koncentracijos aplinkos ore tiek be fono, tiek su fonu neviršys aplinkos oro užterštumo normų, nustatytų Lietuvos Respublikos aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymais, ir neturės neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai. Leistini kvapų ir triukšmo lygiai už įmonės teritorijos ribų taip pat nebus viršijami“, – aiškino vicemeras.
Kaip teigė, šiuo metu VŠT investuoja į mazuto priėmimo, saugojimo, tiekimo į katilus sistemas, vykdo geležinkelio atšakos, kuria elektrinę pasiektų mazutas, atnaujinimo darbus.
Nors tiksliai pasakyti, iš kur tiksliai bus perkamas mazutas V. Benkunskas negalėjo, tačiau teigė, kad šiuo metu vyksta pirkimo procedūros.
„Kol sutartis nepasirašyta – informacija apie sandorio sąlygas yra konfidenciali, tačiau po atliktos rinkos apklausos buvo pasirinktas geriausias įsigijimo sąlygas pateikęs tiekėjas.
Tačiau mažasieris mazutas nebus importuojamas iš sankcionuotų šalių, t.y. nebus rusiškas ar baltarusiškas“, – sakė jis.
VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas patikslino, kad šiuo metu technologinė dalis, skirta mazuto priėmimui, saugojimui bei deginimui, yra paruošta maždaug apie 50 proc.
„Norime pabrėžti, kad mažasieris mazutas nebus importuojamas iš sankcionuotų šalių.
Labiausiai tikėtina, kad mažasieris mazutas būtų transportuojamas jūriniu transportu į Klaipėdos uostą, o iš ten geležinkeliu pasiektų Vilniaus termofikacinę elektrinę Nr.2“, – sakė jis.
Kiti mazuto deginti neplanuoja
Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje Vyriausybėje tikino, kad mazutą, kaip ir sostinė, galėtų deginti ir kiti miestai. Pasak jo, tai Šiauliai, Klaipėda ir Panevėžys.
Visgi, kaip patikino tiek ministras, tiek pačios savivaldybės bei jų šilumos tiekėjai, kiti miestai tokių planų šiuo metu neturi.
Energetikos ministerijos specialistai „Delfi“ taip pat teigė, jog, kad ir koks būtų savivaldybių sprendimas, visi didieji Lietuvos miestai turi išlaikę mazuto katilus ir turi galimybę šią žiemą pasirinkti kūrenti mazutą vietoje gamtinių dujų.
„Tokiu atveju, įmonės rūpinasi taršos leidimais ir veiklą vykdo pagal nustatytus reikalavimus. Mazutas buvo naudojamas ir ankstesniais šildymo sezonais, tačiau apimtys nebuvo reikšmingos. <...>
Ar kiti šilumos tiekėjai, išskyrus VŠT, pasinaudos šia galimybe – priklausys nuo pačių tiekėjų sprendimų ir nuo to, kokia bus situacija žiemą, t.y. ar bus dideli šalčiai, kuomet nebeužteks biokuro katilų pajėgumų ir reikės rinktis – deginti gamtines dujas ar mazutą“, – sakė ministerijos atstovai.
„Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota tikino, kad ateinantį šildymo sezoną, kaip ir kasmet, didžioji dalis „Kauno energijos“ miestui tiekiamos šilumos bus pagaminama iš biokuro ir deginamų atliekų, o likusi dalis, maždaug 10 proc., iš gamtinių dujų.
Pastarąsias jis ir įvardijo, kaip alternatyvą biokurui.
„Nežinome, kokia bus žiema – šalta ar šilta. Jei bus labai šalta, teks naudoti daugiau dujų, o tai reiškia ir didesnę šilumos kainą, jei šilta – šilumos suvartojimas, o kartu ir šildymo sąskaitos, bus mažesnės“, – teigė jis.
Alternatyva mazuto nelaiko
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis kalbėjo, kad AB „Klaipėdos energija“ turi sudariusi biokuro tiekimo sutartis pusei šildymo sezono ir stebi kainų situaciją.
„Šiuo metu biokuras Vakarų Lietuvoje kainuoja brangiausiai šalyje.
Atsivežti jį iš vidurio Lietuvos ar kaimyninių valstybių, kur jis pigesnis, kol kas ekonomiškai nenaudinga. Tačiau Vyriausybė jau įpareigojo valstybines miškų urėdijas 20 proc. medienos paversti biokuru ir jį parduoti vietiniams šilumos gamintojams, tad tikėtina, kad ir Vakarų Lietuvoje netrukus atsiras pigesnio biokuro.
Jei bus šalta žiema, „Klaipėdos energijai“ gali prireikti gamtinių dujų“, – sakė jis.
Kaip aiškino, jų tiekimą bendrovė yra užsitikrinusi sutartimis.
„Dėl mazuto naudojimo – „Klaipėdos energijos“ tiekiama šiluma yra žalia – daugiau nei 70 proc. jos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.
Šis kuras (atsinaujinantis, biokuras – red.) tradiciškai yra apie 30 procentų pigesnis nei iškastinis (dujos, mazutas – red.).
Taigi galime teigti, kad mazuto deginimas Klaipėdos mieste nėra alternatyva“, – sakė G. Neniškis.
Jis tikino, kad besiruošiant brangesniam šildymo sezonui AB „Klaipėdos energija“ ėmėsi šildymo kainą miestiečiams galinčių sumažinti priemonių.
Kaip vardijo, buvo rekonstruota apie 5 kilometrus šilumos vamzdynų, kad būtų kuo mažesni šilumos perdavimo nuostoliai, taip pat šiluminėse trasose sumontuoti efektyvesni siurblių dažnio keitikliai, o pernai buvo paleistas ir absorbcinis šilumos siurblys, kuris pagrindiniame bendrovės padalinyje padeda gaminti daugiau šilumos sunaudojant mažiau kuro.
„Taip pat dar vasaros pradžioje AB „Klaipėdos energija“ kreipėsi į daugiabučių namų administratorius su raginimu pasinaudoti valstybės parama, mūsų paslaugomis, kad būtų renovuoti seni elevatoriniai šilumos mazgai, subalansuotos šildymo sistemos, kur tai dar nepadaryta. Šie patobulinimai leidžia sutaupyti iki 15 proc. išlaidų šilumai“, – teigė G. Neniškis.
Pateikė kainų prognozes
V. Benkunskas skaičiavo, kad remiantis dabartinėmis mazuto kainomis rinkoje ir šiuo metu VERT tvirtinama šildymo kainų apskaičiavimo metodika, kuri turi įsigalioti šiemet, tikėtina, kad naudojant mažasierį mazutą, šildymo kaina Vilniaus miesto gyventojams galėtų būti panaši ar net šiek tiek mažesnė nei 2021-2022 m. sezoną.
„Šiuo metu mazuto kaina rinkoje siekia apie 80 Eur/MWh, tuo tarpu gamtinių dujų – 237 Eur/MWh, skirtumai akivaizdūs, vien tik Vilniuje mazuto naudojimas vietoje gamtinių dujų ateinantį šildymo sezoną leis sutaupyti apie 100 mln. eurų“, – skaičiavo ir Energetikos ministerija.
Kalbant apie Kauną, Š. Bulota aiškino, kad dėl situacijos neapibrėžtumo energetikos sektoriuje tiksliai prognozuoti būsimas šilumos kainas ir sąskaitų už šildymą dydį labai sudėtinga.
„Energijos išteklių kainos svyruoja į didėjimo pusę kone kasdien“, – sakė jis.
G. Neniškis klaipėdiečiams neturėjo gerų žinių.
„Dėl šilumos kainos, ekspertų prognozės nedžiugina: artėjantis šildymo sezonas Lietuvoje bus brangesnis už praėjusį.
Brangus visiems: ir tiems, kurie šildosi malkomis, dujomis, elektra ar naudojasi centralizuota šildymo paslauga.
Paskutinį mėnesį iki naujo šildymo sezono klaipėdiečiai ypatingai nerimauti neturėtų – šilumos kaina rugsėjį AB „Klaipėdos energija“ klientams išlieka antra pagal pigumą tarp šalies didmiesčių.
Belaukiant, kaip prognozuojama, brangiausio šildymo sezono, Klaipėdos miesto savivaldybė ir jai pavaldžios įstaigos ėmėsi daugelio priemonių, leisiančių dar labiau taupyti energiją“, – sakė jis.
