Jo duomenimis, rugpjūčio mėnesį didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje augo nuo 305 Eur/MWh iki 480 Eur/MWh. Tuo metu šiluminėse elektrinės sugeneravo 163 GWh elektros, kuomet liepą – 114 GWh. Šiluminių elektrinių generacija smarkiai išaugo ir kitose Baltijos šalyse.
Pasak „Litgrid“ pranešime cituojamos įmonės Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, elektra tiek Lietuvoje, tiek visoje Vakarų Europoje ir Skandinavijoje, brango, kadangi rinkoje išsilaikė aukšta dujų kaina, į rekordinį lygį pakilusi Rusijai dar labiau apribojus dujų eksportą „Nord Stream 1“dujotiekiu.
Būtent dujų kaina nulemia ir elektros kainas visoje Europoje – ji „Get Baltic“ biržoje rugpjūčio mėnesį pakilo nuo 166 Eur/MWh iki 242 Eur/MWh, informuoja „Litgrid“.
Taip pat pastebima, kad regione sumažėjo energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, dėl ko deginta ir daugiau dujų.
„Litgrid“ teigimu, elektros Lietuvoje praėjusį mėnesį suvartota 970 GWh, tai 4 proc. daugiau nei liepą (930 GWh). Vidutinis valandinis suvartojimas taip pat didėjo 4 proc. (nuo 1249 MW iki 1304 MW).
Elektros gamyba Lietuvoje išaugo 15 proc. (nuo 290 GWh liepą iki 334 GWh rugpjūtį), vietos elektrinės užtikrino 33 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.
Šiluminėse elektrinėse pagaminta elektra sudarė beveik pusę vietos elektros gamybos dalį, vėjo elektrinės pagamino 20 proc., hidroelektrinės – 11 proc., saulės elektrinės sugeneravo 14 proc., o likusios elektrinės gamino 6 proc.
Rugpjūtį Lietuva importavo siekė 67 proc. suvartojamos elektros – vienu procentu mažiau nei liepą. Elektros importas iš Skandinavijos per jūrinę jungtį „NordBalt“ buvo 60 proc., iš Latvijos 27 proc., iš Lenkijos apie 12 proc. Elektros eksportas rugpjūtį mažėjo 9 proc. Didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją 88 proc., o likusi dalis – į Latviją 12 proc.
Tuo metu vidutinė elektros energijos kaina rugpjūtį Vokietijoje siekė 465 Eur/MWh, Prancūzijoje – 493 Eur/MWh, Danijoje – 450 Eur/MWh, Norvegijos pietinėje zonoje – 443 Eur/MWh.
