Naujausi GIE duomenys rodo, kad šiuo metu net 100 proc. savo saugyklas yra užpildžiusios Portugalija (3,9 TWh) ir Jungtinė Karalystė (10,3 TWh, ne ES narė).
Po jų rikiuojasi Lenkija su 99 proc. (36,1 TWh), Danija su 94,4 proc. (8,7 TWh), Prancūzija su 92,6 proc. (122 TWh) ir Švedija su 90,8 proc. (0,09 TWh).
Žemiau 90 proc. ribos yra Belgija (89,9 proc., 7,8 TWh), Vokietija (85,6 proc., 209,4 TWh), Ispanija (85 proc., 30 TWh), Italija (83,7 proc., 162 TWh) ir Čekija (82 proc., 36 TWh).
Tuo metu kai kurios kitos šalys dar nebuvo pasiekusios ES iškelto tikslo saugyklas užpildyti 80 proc. Tai – Nyderlandai (79,2 proc., 110 TWh), Kroatija (79 proc., 3,8 TWh), Slovakija (78,9 proc., 28,4 TWh), Rumunija (74,8 proc., 24,5 TWh), Austrija (67,9 proc., 64,9 TWh), Vengrija (64,9 proc., 43,9 TWh), Bulgarija (63,2 proc., 3,7 TWh).
Mažiausiai saugyklos buvo užpildytos Latvijoje, kur siekė 49,9 proc., t. y. 12 TWh. „Delfi“ dėl situacijos paaiškinimo kreipėsi į Latvijos dujų įmonę „Latvijas gaze“.
Taip pat pateikiami Ukrainos duomenys, kurie rodo, kad kariaujančioje valstybėje dujų saugyklos užpildytos 27,7 proc. (atsargos siekia 90,1 TWh).
Svarbu pastebėti, kad skirtingos ES šalys nuo dujų yra priklausomos skirtingai. Pagrindinės vartotojos yra Prancūzija, Vokietija, Italija ir Nyderlandai. Visos šios šalys jau pasiekė arba yra labai netoli 80 proc. tikslo.
Tuo metu dar kitos šalys dujomis apsirūpina per suskystintųjų gamtinių dujų terminalus. Be abejo, viena jų yra Lietuva, tačiau GIE duomenimis, terminalais taip pat naudojasi Belgija, Kroatija, Prancūzija, Graikija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.
Terminaluose dujos nėra kaupiamos, o tik paskirstomos jų užsakovams.
Ar pasiruošta – parodys žiema
T. Povilauskas „Delfi“ komentavo gerai vertinantis, kad jau rugsėjo pradžioje yra viršijamas Europos Komisijos iškeltas 80 proc. saugyklų užpildymo tikslas.
„Tai rodo susikoncentravimą ir tikslų pasiekimas duoda pasitikėjimo savimi Europai. Tikimybė išvengti juodžiausių scenarijų mažėja“, – sakė jis.
Vis dėlto, ekonomistas pastebėjo, kad problemų gali kilti, jei žiemą dujų tiekimas iš Rusijos vyks jau matyta minimalia apimtimi.
„Skaičiuojame, kad jei gaudavai 3,6 TWh per dieną iš Rusijos, o dabar gausi 0,6–0,7 TWh, tai 3 TWh per dieną deficitas atsiranda šaltuoju laikotarpiu. Tai virsta į 400–500 TWh trūkumą, jei nėra rusiškų dujų, – dėstė T. Povilauskas. – Grįžtame prie to, kaip padengti tą trūkumą. Taip, yra didesnės atsargos, tai 100 TWh. Skirtumas sumažėja ir lieka 300–400 TWh.
Žiemą dar bus didesni SGD importo srautai. Taip, yra iš Norvegijos daugiau, bet tai kelios dešimtys TWh per šildymo sezoną, dar iš Šiaurės Afrikos kelios dešimtys. Tačiau 100–200 TWh skirtumas per šaltąjį sezoną lieka atviras.“
Pašnekovas pastebėjo, kad būtent dėl to iš Vakarų šalių girdima, jog esant nepalankiai situacijai (ypač šaltai žiema) gali būti kilti trūkumas.
„Jeigu iki to laiko paklausa nebus sumažėjusi, – pridūrė jis. – Nes chemijos pramonei stabdant savo gamybą, pereinama prie mazuto kūrenimo ir pan. Paklausa yra mažėjanti, tačiau rizika išlieka.“
Kalbant apie situaciją Latvijoje, kur Inčukalno dujų saugyklos užpildymas nesiekė 50 proc., T. Povilauskas pastebėjo, kad taip gali būti dėl įvairių priežasčių.
„Įdomu, kodėl Latvijos gamtinių dujų tiekėjai nedidina savo atsargų. Ar yra kas atsakingas, kad būtų kaupiamos dujos? Ar tai valdžios sektoriaus užpirkimas? Ar gamtinių dujų perdavimo operatorius turi užpirkti?
Klausimas, kodėl nepildo. Gal nėra poreikio? O gal nėra tokio valstybės mechanizmo, kuris finansuotų?
Latvijoje dabar yra 12 TWh, o istoriškai būdavo apie 20 TWh, tai 8 TWh galėtų kainuoti 1,6 mlrd. eurų. Kas turi tiek apyvartinių lėšų Baltijos šalyse?“ – svarstė pašnekovas.
„Ignitis“ dujos
SGD terminalo „Independence“ operatorės „Klaipėdos naftos“ atstovai paaiškino, kad jų priimamas dujas terminalo vartotojai patys perka tarptautinėse rinkose.
Savo ruožtu vienintelio gamtinių dujų tiekėjo buičiai „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė sakė, kad šiuo metu jie visas suskystintas gamtines dujas įsigyja tik per SGD terminalą. „Esame užsitikrinę terminalo pajėgumus iki kitų metų“, – sakė ji.
L. Beganskienė pasakojo, kad šiuo metu pagrindiniai šaltiniai, iš kur pristatomos suskystintos gamtinės dujos, yra Norvegijos ir JAV terminalai.
„Liepą ir rugpjūtį į Lietuvą atvyko du komerciniai kroviniai per SGD terminalą. Abu laivai atplaukė iš JAV terminalų. Turime dujų Inčukalnio gamtinių dujų saugykloje Latvijoje, o prireikus turime galimybę importuoti gamtines dujas iš Lenkijos per GIPL jungtį“, – pastebėjo ji.
„Ignitis“ atstovė taip pat paaiškino, kad SGD kaina tiesiogiai priklauso nuo TTF indekso, kuris svyruoja priklausomai nuo rinkos paklausos ir pasiūlos, geopolitinių veiksnių, rinkos lūkesčių.
„Paprastai krovinys perkamas už konkrečią sutartinę kainą ir ji nuo sutarties sudarymo momento iki krovinio pristatymo bei apmokėjimo nesikeičia“, – sakė ji.
„Paprastai kroviniai įsigyjami pagal pristatymo mėnesio vidutinę TTF reikšmę, tuo metu vertinant pavienių dienų TTF dydžius, netgi dienos bėgyje gamtinių dujų kainos gali pasikeisti ir keliomis dešimtimis eurų už megavatvalandę. Artimiausiems mėnesiams matome maždaug 240 eurų už MWh kainą, savaitės pradžioje, ji siekė ir 340 eurų už MWh rugsėjo mėnesiui“, – dar nurodė L. Beganskienė.
Palyginimui, prieš metus, 2021 metų rugsėjo 3 dieną, „Get Baltic“ biržoje MWh kaina siekė 45 eurus.
