Vertinant trijų didžiųjų tiekėjų viešai pateikiamus tarifus, matyti, kad pasirinkus 1,5-2 metams fiksuotą kainą vienai laiko zonai, elektra kainuotų apie 60-67 centus už kilovatvalandę (kWh) (be kompensacijų). Dar neseniai, birželio pabaigoje, kainos siekė iki 40 centų už kWh. Tam tikrais atvejais matyti dvigubas kainos augimas per porą mėnesių. Nuo liepos pradėta taikyti valstybės 9 centų kompensacija, ji galioja iki metų pabaigos.
Taigi, 150 kWh mėnesio suvartojimas gyventojams, šiuo metu pasirašantiems sutartis, generuotų maždaug 80-100 eurų sąskaitas (priklausomai, ar skaičiuojama su valstybės kompensacija, ar be jos). Jeigu elektros suvartojimas siekia apie 80 kWh (trečiojo liberalizacijos etapo viršutinė riba), tuomet sąskaitos būtų 48-54 eurai.
Fiksuotas kainas siūlančių tiekėjų dalinis palyginimas
„Elektrum Lietuva“. Planas „Stabilus“ su 24 mėnesių fiksuota kaina siūlo 1 kWh už 65 centus (arba 56 centus su valstybės kompensacija).
Galutinė sąskaita 150 kWh būtų 97,55 euro (84 eurai su kompensacija), tačiau pritaikius 15 eurų nuolaidą, pirmoji sąskaita būtų 82,55 euro (arba 69 eurai su valstybės kompensacija). Kaina ta pati nepriklausomai, ar tiekimas prasideda spalį, ar kitų metų sausį.
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas pažymi, kad vertinant visus bendrovės turimus planų tarifus tiekimui nuo spalio 1 dienos su fiksuotu terminu, dabartinis vidurkis siekia 61 centą už kWh. Detalizuojant: „Praktiškas36“ – 57,9, „Stabilus24“ – 65,03, „Stabilus36“ – 57,53, o „Stabilus+“ – 65,28 cento už kWh (visos kainos be valstybės kompensacijos).
„Enefit“. Planas „Fiksuotas“ su 24 mėnesių fiksuota kaina. Siūloma 1 kWh už maždaug 67,5 cento – tai kaina su trijų mėnesių nuolaida, arba 67,7 cento be nuolaidos. Su valstybės kompensacija, atitinkamai, būtų 58,5 ir 58,7 cento. „Delfi“ skaičiavimu, mažiausia sąskaita 150 kWh pagal šį planą tuomet siekia 88 eurus. O nuo Naujų metų (jeigu nebūtų valstybės subsidijų), sąskaita siektų 101,6 euro.
Bendrovė komentuoja, kad gyventojai, birželį pasirinkę populiariausią 6 metus galiojantį planą „Superžalias“, kainą vidutiniškai fiksavo ties 28 centais už kWh be valstybės kompensacijos. Su kompensacija iki metų pabaigos – 24 centai. Bendrovės vadovas Vytenis Koryzna sako, jog šiame plane užfiksavus elektros kainą šiandien, už kilovatvalandę mokėti tektų 41,3 cento.
„Tai tik parodo atsinaujinančių šaltinių svarbą, nes palankią kainodarą klientams išlaikyti padeda lietuviškos vėjo energijos gamybos pajėgumai. Būtent šį planą yra pasirinkę daugiau nei 90 proc. „Enefit“ klientų“, – sako V. Koryzna.
„Ignitis“. Planas „Minimalus“, su 18 mėnesių fiksuota kaina ir įsipareigojimu naudotis šį laiką bendrovės paslaugomis (gaunant už tai nuolaidą): 1 kWh kainuoja 66,5 cento (o su valstybės 9 centų kompensacija – 57,5 cento). Mėnesio sąskaita 150 kWh suvartojimui būtų 99,75 euro (86,23 euro su kompensacija), be nuolaidų ar kompensacijų sąskaita siektų 100,35 euro.
Tiekimui nuo 2023 metų sausio 1 dienos yra siūlomas 24 mėnesių akcijinis variantas: tuomet kaina su bendrovės nuolaida sieks 60,4 cento už kWh, o sąskaita – 90,57 eurų per mėnesį.
„Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė patvirtino, kad populiariausias „Ignitis“ nepriklausomo tiekimo klientų pasirinkimas – planas „Minimalus“, fiksuojant kainą 18 mėn. laikotarpiui. Jo galutinė vienos laiko zonos kaina, renkantis ESO planą „Standartinis“, šiuo metu yra 66,9 cento už kWh (su valstybės kompensacija 57,9 ct už kWh) (su PVM). Tai yra kaina be aukščiau minėtos „Ignitis“ akcijos, su ja būtų 66,5 ir 57,5 cento.
„Ignitis“ atveju renkantis nefiksuotą kainą ir tiekimą „kuo greičiau“, elektros kaina bus 81 centas už kWh (arba 72 centai su valstybės kompensacija), o sąskaita – 121,5 euro (su kompensacija – 108 eurai). Jeigu tiekimas nuo kitų metų sausio: 1 kWh kainuos 81,3 cento, o sąskaita sieks 122 eurus.
Platesnis planų pasirinkimas pateikiamas pačių tiekėjų interneto svetainėse. Priklausomai nuo pasirinkto plano kainos gali būti aukštesnės arba žemesnės.
Kainų augimas įgijo pagreitį
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį skelbia, kad 1 kWh kaina (fiksuota, viena laiko zona, be valstybės kompensacijos) trijų tiekėjų planuose svyruoja tarp 65 ir 67,7 centų, dar praėjusią savaitę intervalas buvo 52–55,5 cento, kai liepą buvo 40-50 centų ribose, o birželio mėnesį – dar tik artėjo prie 40 centų.
Agentūros apskaičiuotos prognozuojamos 150 kWh sąskaitos yra tokios pat, kaip ir nurodytos aukščiau (tačiau be kompensacijų), tai yra: „Elektrum Lietuva“ sąskaita siektų 97,55 euro, „Enefit“ – 101,61 euro, o „Ignitis“ – 100,35 euro.
Palyginimui: prieš savaitę, rugpjūčio 23 dienos skaičiavimai, apskaičiuotos mažesnės sąskaitos: „Elektrum Lietuva“ – 78,47 euro, „Enefit“ – 81,36 euro, o „Ignitis“ – 83,25 euro.
Prieš mėnesį, liepos 26 dienos skaičiavimais, 1 kWh kaina svyravo tarp 40 ir 47 centų, o sąskaitos prognozuotos 60,52 euro, 65,60 euro ir 70,35 euro.
Birželio pabaigoje LEA duomenys rodė, kad 1 kWh kaina yra tarp 36 ir 40 centų, o trijų tiekėjų prognozuojamos sąskaitos buvo 53,54 euro, 59,97 euro ir 54,15 euro.
„Ignitis“ skaičiuoja, kad vertinant bendrovės planą „Minimalus“ (su ESO planu „Standartinis“) su viena laiko zona, matyti, jog birželio mėnesio pasiūlymų kainos svyravo nuo 30,2 iki 36,1 cento. Šiuo metu šio plano kaina yra, kaip minėta, 66,9 cento (su valstybės kompensacija 57,9 cento).
„Taigi, galutinė pasiūlymo kaina vartotojui išaugo 30,8-36,7 cento už kWh“, – sako L. Beganskienė.
„Elektrum Lietuva“ palyginimui pasirinko planą „Stabilus36“ (su trejų metų fiksavimu). Bendrovė nurodo, kad birželio 1 dieną tarifas siekė 30,17 cento, po mėnesio – 31,79 cento , rugpjūčio 1 dieną – 36,81 cento, o dabar – 57,53 cento už kWh. Tai yra, per maždaug mėnesį įvyko 20,72 cento arba 56,28 proc. brangimas.
„Delfi“ skaičiavimai rodo, kad elektra „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje rugpjūtį pasiekė naują rekordą – vidutinė mėnesio kaina yra 480,39 euro už megavatvalandę (MWh) arba 48 centai už kWh. Tai daugiau kaip 1,5 karto arba 57 proc. viršija liepos kainą (305,36 euro už MWh).
Prognozė elektrai
Tiekėjai neprognozuoja kainų mažėjimo biržoje. „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu kainos beveik nesustojamai didėjo.
„Nematome indikacijų, jog šios tendencijos artimiausiu metu galėtų pasikeisti. Atsižvelgiant į svarstymus atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, jam priklausantiems vartotojams būtinybės skubėti rinktis nepriklausomą tiekėją nėra. Sprendimą turi priimti kiekvienas vartotojas, įsivertinęs situaciją“, – sakė L. Beganskienė.
Ji priminė, kad nors dabar visuomeninio tiekimo kaina už kilovatvalandę, su pritaikyta valstybės kompensacija, siekia 24 centus, kol kas sunku prognozuoti, kokia ji bus ir kiek sieks valstybės skiriama kompensacija nuo sausio 1 dienos.
„Kol kas sunku prognozuoti, tačiau manome, kad kainos mažėjimo tikėtis neverta“, – pridūrė „Ignitis“ atstovė.
„Ignitis“ vadovas V. Koryzna prognozuoja, kad elektra toliau brangs.
„Analizuodami tarptautinę elektros rinką pastebime, kad ateityje elektros kainos tarifai ir toliau kils, tad su biržos kaina susietus planus turintys vartotojai dar šių metų pabaigoje gali pasiekti ir euro už kilovatvalandę kainų rėžį.
Šiems gyventojams siūlytume kuo skubiau fiksuoti kainą, taip suvaldant kylančių kainų riziką“, – sako V. Koryzna.
„Elektrum Lietuva“ atstovas M. Kavaliauskas sako, kad žvelgiant į situaciją biržoje, į brangstančias žaliavas, artėjantį šildymo sezoną, nepalankią geopolitinę situaciją – vienareikšmiškai galima pasakyti, kad elektra brangs.
„Kainos tikrai augs ir tikėtina, jog augimo tempas gali būti toks pat spartus. Taigi, šaltuoju periodu labai didelė tikimybė pamatyti kilovatvalandės kainas, kurios viršys ir 1 euro ribą. Todėl mažas pajamas turintys žmonės turėtų nedelsti ir pasirūpinti elektros tiekėju nelaukiant, kol elektra taps dar didesne finansine našta“, – sako M. Kavaliauskas.
Valdžia planuoja atidėti tiekimo rinkos liberalizavimo trečiąjį etapą, kuriame tiekėją turėtų pasirinkti mažiausiai elektros sunaudojantys gyventojai.
Tačiau remiantis energetikos viceministrės Ingos Žilienės pozicija, kurią ji išsakė LRT radijui, visuomeninis tiekimas nuo kitų metų brangs ir negalima tikėtis, kad be valstybės subsidijos jis bus pigesnis nei nepriklausomų tiekėjų elektra. Koks būtų valstybės kompensavimo mechanizmas nuo kitų metų, dar neaišku.
Siūlo vengti garantinio tiekimo
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad vienas patarimas, kurį tikrai galima duoti vartotojams – vengti garantinio tiekimo.
„Paprasčiausia formulė: tikrai nesirinkite, žmonės, garantinio, pasistenkite susirasti vienokį ar kitokį tiekėją, nes visada bus geriau tiekėjas negu be tiekėjo. Tai tiek galiu drąsiai pasakyti“, – sako V. Jankauskas.
Garantinis tiekimas apskaičiuojamas pagal praėjusio mėnesio biržos kainą, prie jos pridėjus 25 proc., taip pat PVM ir kitas sudedamąsias dalis. „Delfi“ antradienį paskelbė skaičiavimus, kad garantinis tiekimas rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, pastebimai brangsta (plačiau apie tai – čia).
Buvusiems „Perlas Energija“ klientams, priklausantiems pirmam arba antram liberalizavimo etapui, bet nepasirinkusiems naujo tiekėjo, garantinis tiekimas bus pigesnis.
Valdžia žada, kad šiems vartotojams priartins paslaugos kainą prie visuomeninio tiekimo, kuris yra 24 centai už kWh su valstybės kompensacija, o be jos – 33 centai (tokios kainos galioja iki šių metų pabaigos). Tiesa, „įprastam“ garantiniam tiekimui taikoma valstybės 9 centų kompensacija, nors dabar jau matyti, kad ji vis mažiau pajėgi amortizuoti spartų paslaugos brangimą.
Europoje prabilta apie kainodaros keitimą
V. Jankausko teigimu teigimu, reikia tikėtis, kad Europoje kilusios kalbos apie elektros kainodaros biržoje nustatymą virs realybe. V. Jankauskas turi omeyje Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pasisakymą Slovėnijoje.
„U. von der Layen pasakė, kad galvojame, kaip reikėtų keisti kainodaros principus, tai man įdomu, turbūt vis dėlto pasirodys kažkokia principų kaita. Nes daugelis šalių kalba, kad reikia atskirti dujas nuo elektros: elektros kainą nustato dujos (...).
Ir U. von der Leyen, ir kiti kalba, kad šitas rinkos modelis veikė normaliomis sąlygomis, o ne karo sąlygomis, kada Rusija su mumis kariauja tą energetinį karą, kurį kol kas jie laimi“, – sakė V. Jankauskas.
„Tikrai laukiu, kol Europa nuspręs, nes Lietuva čia viena nelabai ką gali padaryti“, – pridūrė jis.
Kaip dar vieną variantą mažinti elektros kainą jis paminėjo galimybę mažinti apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainas.
„Lenkai siūlo dar sumažinti ir fiksuoti tą taršos mokestį. Nes daugelis šalių iš baisios bėdos pereina prie blogesnio kuro, kaip kad mes apie mazutą kalbame, arba lenkai apie anglis. Ir yra labai dideli taršos mokesčiai, reikia nusipirkti taršos leidimus, ATL, kurie kainuoja vos ne 100 eurų.
Tai Lenkijos premjeras M. Morawieckis pasiūlė nustatyti 30 eurų už toną (CO2 – red.) ir fiksuoti dvejiems metams. Tai čia toks variantas, kuris svarstytinas Europoje“, – kalbėjo V. Jankauskas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, kad „sparčiai kylančios“ energijos kainos atskleidžia Europos Sąjungos elektros rinkos struktūros ribotumą. Ji paskelbė apie struktūrinės reformos planus, praneša ELTA.
„Mes, Komisija, dabar rengiame skubią intervenciją ir struktūrinę elektros rinkos reformą“, – sakė ji tarptautinėje konferencijoje Slovėnijoje, nedetalizuodama svarstomų pakeitimų.
