Esant itin aukštoms elektros kainoms, o valstybei skiriant kompensacijas gyventojams, internete dalijamasi vaizdo įrašu, kuriame Seimo Darbo frakcijos posėdyje kalbama apie „Litgrid“ pastaruoju metu dėl didelių elektros kainų skirtumų tarp tam tikrų šalių gautas pajamas už perkrovas.
Kaip vykusiame posėdyje aiškino VERT pirmininkas Renatas Pocius, 2021-aisiais „Litgrid“ pajamos iš perkrovų siekė 50 mln. Eur, o vien šių metų pirmą pusmetį – 128 mln. Eur.
„Patiksliname, jog 2022 m. pirmąjį pusmetį buvo surinkti 128 mln. eurų perkrovų pajamų dėl kainų skirtumo tarp Lietuvos (LT) – Švedijos (SE4) kainų zonų. Kaip ir minėta anksčiau, perkrovų pajamos yra padalijamos per pusę abiejų šalių perdavimo sistemų operatoriams: 64 mln. eurų Lietuvos perdavimo sistemos operatoriui AB „Litgrid“, 64 mln. eurų Švedijos perdavimo sistemos operatoriui „Svenska kraftnät“, – vėliau aiškino VERT.
Socialiniame tinkle išplitus įrašui su įvardintomis sumomis, gyventojai kėlė klausimus, ar šiuo metu esančios aukštos elektros energijos kainos ir susidarę jų skirtumai skirtingose prekybos zonose gali būti naudingi Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“, į kurios kišenę dėl to nukrenta papildomi milijonai.
„Litgrid“ komunikacijos skyriaus vadovė Paulė Pupinytė-Bružienė portalui komentavo, kad operatorių gaunamos perkrovų pajamų panaudojimas yra reguliuojamas Europos Sąjungos teisės aktais ir „Litgrid“ griežtai jais vadovaujasi.
„Teisės aktuose apibrėžiama, jog perkrovų pajamos pirmiausiai turi būti nukreipiamos į elektros perdavimo tinklo plėtrą ir būtinąjį atnaujinimą. Būtent taip ir darome, gaunamas perkrovų pajamas skirdami sinchronizacijos projektų įgyvendinimo finansavimui ir elektros perdavimo sistemos patikimumui ir plėtrai“, – teigė atstovė.
Įmonė patikslino, kad 2022 m. per pirmąjį pusmetį „Litgrid“ surinko 64,4 mln. Eur. perkrovų pajamų. 2021 m. perkrovų pajamos sudarė 50,1 mln. Eur ir jos buvo skirtos elektros tinklo infrastruktūros projektams ir sinchronizacijos projektams įgyvendinti.
VERT pirmininkas R. Pocius spaudos konferencijoje bendrai aiškino, kad minėtos pajamos yra gaunamos dėl susidariusių kainų skirtumų skirtingose elektros prekybos zonose, tačiau jos yra griežtai kontroliuojamos ir nukreipiamos į investicijas.
“<…> šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį, kad pajamas, kurias gauna energijos skirstymo operatoriai, jų veikla yra griežtai reguliuojama.
Pajamos negali būti išmokamos dividendais ar pan. Šios lėšos privalo būti nukreiptos į investicijas, o, kaip žinia, „Litgrid“ šiuo metu atlieka didžiulį sinchronizacijos projektą su ES kontinentiniais tinklais, o lėšų šiam projektui reikia tikrai daug.
Perkrovų pajamos, kurios yra gaunamos, jos prioriteto tvarka turi būti nukreiptos į infrastruktūrą, aišku, reglamentas numato ir kitas alternatyvas, kur gali būti nukreipiamos lėšos. Jos gali būti nukreipiamos ir perdavimo tarifams mažinti.
Bet kokiu atveju šie pinigai turi grįžti vartotojui“, – sakė R. Pocius.
„Delfi“ VERT pateiktuose aiškinimuose taip pat teigiama, kad perkrovos pajamos susidaro dėl elektros energijos didmeninėse rinkose susiformavusių kainų skirtumų skirtingose Europos Sąjungos šalių prekybos elektros energija zonose, kurios ribojasi su Lietuvos elektros energijos prekybos zona.
„Lietuvoje perkrovos pajamas valdo perdavimo sistemos operatorius AB „Litgrid“. Perkrovos pajamos susidaro dėl to, kad nepakanka perdavimo pajėgumų tarp kainų zonų paklausai patenkinti. Dėl to susidaro kainų skirtumas tarp skirtingų kainų zonų. Jeigu elektros perdavimo pajėgumai tarp šalių būtų neriboti, kainų skirtumas nesusidarytų.
Elektros pardavėjas, veikiantis žemesnėje kainos zonoje, gauna mažesnę elektros energijos kainą, palyginus su kaina, kurią kita šalis moka už elektros energiją aukštesnės kainos zonoje, o elektros energijos birža gauna perteklines pajamas, kurias vėliau po lygiai moka perdavimo sistemos operatoriams (PSO)“, – aiškino VERT specialistai.
Taip pat dar kartą buvo patikslinta, kad įmonės gaunamų pajamų panaudojimas yra griežtai reglamentuotas ES reglamento ir prižiūrimas nacionalinių reguliavimo institucijų.
„Pagal VERT suderintą perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ pateiktą prognozę, didžioji dalis perkrovų pajamų bus naudojamos sinchronizacijos projektams įgyvendinti“, – buvo teigta gautame komentare.
Taip pat gautos pajamos gali būti panaudotos investicijoms į naujas tarpsistemines jungtis, siekiant, kad atsirastų naujų pajėgumų ir nesusidarytų kainų skirtumas tarp kainų zonų; investicijoms į esamas tarpsistemines jungtis, didinant jungčių pajėgumus ir tokiu būdu siekiant, jog nesusidarytų kainų skirtumas tarp kainų zonų; jeigu įgyvendinti aukščiau išvardinti tikslai, perkrovų pajamos gali būti naudojamos mažinant perdavimo tarifus.
Kaip nurodoma VERT parengtoje ataskaitoje, 2021 metais „Litgrid“ gautos perkrovos pajamos sudarė 50,1 mln. Eur (2020 m. – 32,4 mln. Eur).
Kaip žinia, perkrova, tai – situacija, kai negalima priimti visų rinkos dalyvių pasiūlymų prekiauti tarp tinklo rajonų, nes dėl jų būtų padarytas didelis poveikis fiziniams srautams per tinklo elementus, kurie tokių srautų išlaikyti negali.
„Didžiausias perkrovos pajamas „Litgrid“ 2021 m. gavo dėl elektros energijos kainų skirtumo, susidariusio tarp Lietuvos ir Švedijos zonų (beveik 28,5 mln. Eur). Susidariusią sumą perdavimo sistemos operatoriams išmoka biržos operatorius“, – rašoma VERT pranešime.
„Litgrid“ gautas perkrovos pajamas skyrė pajėgumų valdymo mechanizmams finansuoti, kad būtų rinkai pasiūlytas ne mažesnis nei perdavimo sistemos operatoriaus tarpsisteminėse jungtyse išduotas paskirstytų pajėgumų dydis ir investicijoms į perdavimo tinklą.
Atsižvelgiant į būsimas didelės svarbos bei apimties Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytas investicijas, nepanaudotos sukauptos perkrovos pajamos – 109,1 mln. Eur – ateityje bus naudojamos sinchronizacijos su kontinentine Europa projekto finansavimui“, – nurodė VERT.
