Seimo narys Algirdas Butkevičius interviu „Delfi“ šį mėnesį išsakė poziciją, kad po tiekėjo „Perlas Energija“ skandalo jam kyla klausimų ir dėl kitų tiekėjų rinkoje.
„Ignitis“ nuostoliai sparčiai auga. Ar, atėjus rudeniui, nesulauksime naujos „bombos“? Šiuo metu „Ignitis“ galimai turi apie 500 mln. eurų nuostolio. 360 mln. jiems buvo kompensuojama iš biudžeto, bet tas nuostolis auga“, – teigė A. Butkevičius.
„Ignitis grupė“ tą pačią dieną išplatintame pranešime neigė parlamentaro svarstymus, nurodydama, kad 2021 metais „Ignitis“ uždirbo 6,6 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno (arba 11,4 mln. eurų vien Lietuvoje, rodo ataskaita). Grupė aiškina, kad bendrovės veikla apima ne tik elektros tiekimą gyventojams, bet ir didmeninę prekybą, žaliosios energijos sprendimus ir kita. „Ignitis“ vystanti verslą dar keturiose šalyse.
„Bendrovė atsakingai ir profesionaliai valdo savo nepriklausomo tiekimo portfelį ir dalį jo apdraudžia finansinėse rinkose, taip užtikrindama įsipareigojimų klientams vykdymą“, – teigiama pranešime.
Finansiniai rezultatai
„Ignitis grupės“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas, praėjusią savaitę komentuodamas grupės paskelbtus pirmojo pusmečio rezultatus, sakė, kad nors situacija rinkoje yra įtempta, „norime nuraminti klientus ir patikinti, kad nepaisant sudėtingos situacijos, „Ignitis grupė“ yra pakankamai finansiškai stabili, kad galėtų išgyventi šį sudėtingą rinkoje laikotarpį, o taip pat vykdyti įsipareigojimus savo klientams“.
Jis pridūrė, kad kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ šių metų liepą peržiūrėjo ir paliko tą patį grupės kredito reitingą – „BBB+“ su stabilia perspektyva.
„Dėl ekstremalios situacijos energijos rinkose grupės apyvartinis kapitalas per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 326,1 mln. eurų iki 812,5 mln. eurų. Toks apyvartinio kapitalo poreikio išaugimas lėmė rekordiškai didelį neigiamą laisvųjų pinigų srautą – 247,2 mln. eurų per pirmąjį pusmetį. Atitinkamai, grupės grynoji skola išaugo iki 1,2 mlrd. eurų“, – tęsė komentarą D. Maikštėnas.
Grynasis apyvartinis kapitalas (įmonės lėšos kasdienei veiklai vykdyti, NWC) yra veiklos efektyvumo rodiklis. Kuo mažesnis jis yra, tuo efektyvesnės grupės operacijos ir lėšų panaudojimas.
Pasak grupės, apyvartinį kapitalą, be kita ko, didino gamtinių dujų atsargų kiekis ir vertė (197,4 mln. eurų), Sprendimų klientams segmento (tai yra, energijos tiekimo) reguliacinė skola (171 mln. eurų).
„Augimą daugiausiai lėmė mažesnės energijos kainos, nustatytos reguliuojamų vartotojų tarife, lyginant su faktinėmis rinkos kainomis (reguliaciniai skirtumai), gamtinių dujų pirkimų iš „Gazprom“ sustabdymas, kurias nuo 2022 metų balandžio mėnesio pakeitėme SGD kroviniais (dėl to išaugo gamtinių dujų atsargos)“, – „Nasdaq“ biržos pranešime teigia grupė.
Laisvasis pinigų srautas (FCF) – tai pinigų srautas, liekantis grupei padengus veiklos ir kapitalo išlaidas. Kuo didesnis jis yra, tuo daugiau pinigų srautų yra prieinamų akcininkams ir grupės skolintojams. Jei FCF yra neigiamas, grupė turi rasti papildomą finansavimą veiklai finansuoti, aiškina „Ignitis grupė“.
Veiksniai, kurie lėmė neigiamą 247,2 mln. FCF yra: išaugęs grynasis apyvartinis kapitalas, atliktos grynosios investicijos (apie 100 mln. eurų). Praėjusių metų pirmąjį pusmetį rodiklis buvo minus 86,7 mln. eurų. (žr. žemiau antrąjį infografiką).
Grynoji skola – tai visi grupės finansiniai įsipareigojimai, iš jų eliminuojant turimas grynųjų pinigų lėšas bei jų ekvivalentus. Grynoji skola parodo grupės įsiskolinimo lygį, jei jos pinigai ir jų ekvivalentai būtų panaudoti grąžinti neapmokėtas skolas. Rodiklis naudojamas grupės kredito reitingo peržiūros metu.
Grynoji skola per pirmąjį pusmetį išaugo 199 mln. eurų iki 1,156 mlrd. eurų – daugiausiai dėl neigiamo FCF (-247,2 mln. eurų) ir išmokėtų dividendų (-43,9 mln. eurų.). Iš dalies ją atsvėrė grąžinta holdingo „EPSO-G“ skola (+84,1 mln. eurų) (plačiau apie ją – čia).
„Tik maža papildomo grynojo apyvartinio kapitalo dalis buvo finansuojama išaugusiu koreguotu EBITDA, didžioji jo dalis buvo finansuojama papildomomis paskolomis. Tam užsitikrinome papildomas kredito linijas su bankais, kurių bendra suma siekia apie 500 mln. eurų. Dėl to grynoji skola išaugo iki 1,2 mlrd. eurų“, – pranešime aiškina grupė.
INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas teigia, kad vien grynosios skolos vertinimas nedaug teparodo, reikėtų žvelgti į jos ir EBITDA santykį, kuris galėtų viršyti 3 kartus.
„Absoliutus dydis visiškai nieko neparodo. 1 mlrd. eurų bet kokiai įmonei yra nesuvokiamas dydis, Lietuvai kaip valstybei 1 mlrd. eurų yra keli procentai nuo BVP. Tai „Ignitis“ (grupės – red.) atveju, tas prasmingas mato vienetas, atspirties taškas yra EBITDA rodiklis“, – sakė V. Rūkas.
Anot jo, skolinimasis bendrovei ne tik nėra vengtinas, bet net ir reikalaujamas.
„Jeigu kas atsiverstų VERT metodikas, kaip yra rekomenduojama veikti ir kaip skaičiuojamas atsiperkamumas, leistina grąža, tas WACC (angl. Weighted Average Cost of Capital, liet. vidutinė svertinė kapitalo kaina), tai ten yra net privalomumas pačioje formulėje turėti skolinto kapitalo. Tai netgi pagal reguliaciją, formulėje įdėtas privalomumas turėti tam tikrą skolos lygį (...).
Tai, kad įmonė turi skolos, nėra nei neįprasta, nei keista. Būtų keista, jeigu jos neturėtų, tai yra efektyvus kapitalo naudojimas, todėl yra naudojama skola, kuri yra pigesnė negu nuosavas kapitalas“, – aiškino V. Rūkas.
Grupės koreguotas EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) pirmąjį pusmetį siekė 206,5 mln. eurų (pernai tuo pačiu metu – 148,8 mln. eurų).
Rezultatą daugiausiai lėmė Žaliosios gamybos segmentas – Lenkijoje veiklą pradėjęs Pomeranijos vėjo parkas ir geresni veikiančių pajėgumų rezultatai. Vis dėlto neigiamas poveikis buvo užfiksuotas Sprendimų klientams ir Lanksčiosios gamybos segmentuose.
Vien „Ignitis“ koreguotas EBITDA šių metų pirmąjį pusmetį buvo 9,9 mln. eurų (konsoliduotas), ir 9,2 mln. eurų – Lietuvoje.
2022-2025 metų strateginiame plane numatoma, kad grupės grynosios skolos ir koreguoto EBITDA santykis iki 2025 metų bus mažesnis nei 5 kartai.
Grupė pripažįsta, kad dėl didesnio grynojo apyvartinio kapitalo poreikio finansinis svertas auga, tačiau jo rodikliai vis dar „sveiki“. Grynosios skolos ir koreguoto EBITDA (12 mėn.) santykis šių metų birželio 30 dieną buvo 3 kartai, prieš pusmetį – 2,9 karto. Finansinis svertas leidžia įvertinti įmonės rizikas, jis atspindi, kiek naudojama skolintų lėšų veiklai vykdyti.
Grupė savo ataskaitoje pagerino koreguoto EBITDA prognozę šiems metams.
„Atsižvelgdami į stiprius Žaliosios gamybos segmento rezultatus 2022 metų pirmą pusmetį, tikimės, kad 2022 metais koreguotas EBITDA sieks 360–420 mln. eurų“, – planuoja grupė, anksčiau numačiusi 330–360 mln. eurų.
Grupė teigia, kad birželio 30 dieną paskolos iš bankų sudarė 543,1 mln. eurų, iš kurių 61 proc. buvo skirta Žaliosios gamybos segmento projektams, 22,8 proc. – apyvartiniam Sprendimų klientams segmento kapitalui, o 13,4 proc. – Tinklų segmento išmaniųjų skaitiklių diegimui.
Rugpjūčio viduryje „Ignitis grupė“ pranešė, kad su keliais bankais pasirašys 224 mln. eurų paskolos sutartį ir kredito linijos sutartį. Jos bus skirtos apyvartinių lėšų, dėl išaugusių energijos kainų, poreikiui finansuoti. Iš minėtos sumos antrinė bendrovė „Ignitis” grąžins SEB bankui Lietuvoje anksčiau termino 104 mln. eurų paskolą.
Kompensavimas vartotojams
Grupė taip pat sureagavo į kitą opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaro A. Butkevičiaus pastabą – dėl 360 mln. eurų kompensacijos.
Bendrovė priminė, kad tai yra Vyriausybės pagalbos vartotojams sumažinti energijos išlaidų naštą programos dalis, skirta tiesiogiai gyventojams.
„Iš 570 mln. eurų numatytų iš valstybės biudžeto, tikimasi, jog 365 mln. eurų bus skirta per tarifą padengti 2021 metų ir 2022 metų pirmojo pusmečio Sprendimų klientams segmente susikaupusius reguliacinius skirtumus, o likusi dalis (205 mln. eurų) bus skirta iš dalies kompensuoti energijos kainas visiems nepriklausomo tiekimo klientams, kur didžioji dalis teks „Ignitis“, turinčiai didžiausią nepriklausomo tiekimo klientų rinką (67,3 proc.).
Taip būtų išvengta ne tik tolimesnio grupės apyvartinio kapitalo augimo 2022 metų antrąjį pusmetį, bet ir būtų sumažintos susidariusios skolos, kuriomis iki antrojo pusmečio buvo finansuojami reguliaciniai skirtumai“, – ataskaitoje aiškina grupė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė, balandį pristatydama 2,26 mlrd. eurų vertės antiinfliacinį paketą, teigė, kad atsisakoma modelio, pagal kurį buitiniams vartotojams energijos kainų augimą norėta paskirstyti per penkerius metus.
Anot jos, akivaizdu, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą visos energijos kainų prognozės ateinantiems laikotarpiams pasikeitė iš esmės, todėl tas pasiūlytas modelis yra „nebe validus, jo taikyti nebeįmanoma, kadangi įmonės „Ignitis“ apyvartinis kapitalas tokiu atveju išaugtų iki tokių aukštumų, kurios jau yra nebetoleruotinos“.
„Tai reiškia, kad nuo šios dienos atsisakoma per penkerių metų išdėliojimo būdo, na, buitiškai tariant, tiesiog grąžinamos tos neprimokėtos lėšos įmonei „Ignitis“ ir taip pat yra subsidijuojama dalis tų kainų, kurios kiltų, jeigu nebūtų daromi jokie Vyriausybės sprendimai“, – aiškino G. Skaistė.
V. Rūkas sako, kad valstybė, jeigu planuotų toliau kompensuoti vartotojų galutines energijos kainas, turėtų pagalvoti apie atitinkamą kompensavimą ir bendrovei.
„Kur jiems (grupei – red.) iš tiesų yra sunku ir turi būti tinkamai kompensuota ir atsižvelgta, tai yra, kad elektros ar dujų kainos šią akimirką kyla ir jiems reikia pirkti bei aprūpinti klientus. Bet kaina vartotojams – bent jau jų daliai – yra sumažinta, tai vadinasi, jie iš tiesų patiria neigiamus apyvartinio kapitalo efektus. (...)
Ir jeigu kažką panašaus darytų valstybė, dar mažintų, dar atidėtų kainų kilimą, tai „Igničiui“, akivaizdu, kad bus sunku ir turi būti kompensuota kaip dabar“, – sakė V. Rūkas.
„Ignitis grupė“ už pirmąjį pusmetį siūlo išmokėti 0,624 euro dividendą už akciją, iš viso – 45,2 mln. eurų, juos dar turės patvirtinti neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas rugsėjo pabaigoje. Didžiausia grupės akcininkė yra valstybė (akcininko teises vykdo Finansų ministerija – 75 proc. grupės akcijų).
Bendrovės investicijos pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, didėjo 68,9 proc. iki 129,4 mln. eurų.
Jos daugiausiai augo dėl didesnių investicijų į elektros skirstymo tinklo plėtrą ir priežiūrą, nes buvo atlikta daugiau naujų prijungimų ir atnaujinta daugiau objektų bei bendrai išaugo rangovų įkainiai. Pastarieji naujų klientų prijungimams vidutiniškai augo 35 proc. (klientui), o tinklo priežiūrai – 43 proc. (objektui), teigia grupė.
V. Rūkas pažymi, kad tinklo atnaujinimas būtinas, jis planuojamas ilgus metus į priekį, tad čia sutaupyti neišeitų.
„Vertinčiau elektros kainų šoką kaip laikiną, vadinasi, tie pinigai, kurie nukeliavo į apyvartinį kapitalą, jie per kažkurį protingą laiką grįš. (...). Mes kalbame „Ignitis“ mastu apie super ilgalaikius projektus, ir apie tinklo atnaujinimą, kuris yra būtinas ir taip pat derinamas su VERT, tai negalima tiesiog sumąstyti vieną dieną (sustabdyti), čia 10 metų į priekį dėliojami planai“, – sako jis.
Taip pat jis traktuoja ir investicijas, kurių reikalauja elektros gamyba.
„Šią akimirką jas kaip tik reikia daryti todėl, kad yra tokios didelės kainos ir tie atsiperkamumo rodikliai yra geri ar geresni negu skaičiuota anksčiau. Nekalbant šiaip jau apie valstybės interesą turėti savo šalyje didesnę generaciją ir atsinaujinančius išteklius“, – kalbėjo ekspertas.
D. Maikštėnas įsitikinęs, kad „stiprūs grupės rezultatai“ net ir tokiu geopolitiškai bei ekonomiškai nepastoviu metu yra grupės atsparaus verslo modelio įrodymas.
„Nepaisant to, kad situacijos neapibrėžtumas gali išlikti iki metų pabaigos, o ypač – žiemą, toliau ne tik tęsiame darbus, bet ir siekiame įgalinti energetikos sektoriaus transformaciją bei didinti energetinę nepriklausomybę tiek Lietuvoje, tiek ir kaimyninėse šalyse“, – ataskaitoje sako grupės vadovas.
