Estijos valstybinio energetikos koncerno „Eesti energia“ Lietuvos elektros ir dujų tiekėjos „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, kad biržos pasiūlymas yra geras, jis suteikia galimybę subalansuoti vietinę energijos gamybą ir vartojimą.
„Teisingas jų komentaras, nes iš esmės keičiasi energetinė sistema ir tokių situacijų, kai turėsime apribotą importą iš Suomijos, Estijos ar Lenkijos, turėsime dažniau prieš šildymo sezoną. Tai reiškia, kad visą vietinę gamybą ir vartojimą subalansuoti – pataikyti paklausą su pasiūla – bus vis sudėtingiau. Todėl reikia tapti dar nuoseklesniais ir detalesniais su savo pasiūlymų teikimu, todėl „Nord Pool“ reakcija adekvati dėl valandinių pasiūlymų“, – BNS penktadienį sakė V. Koryzna.
Anot jo, balansą biržoje galima pasiekti ne tik per gamybą, bet ir vartojimą – elektros poreikį tam tikru metu galima suplanuoti bei mažinti iš anksto, tariantis su daug energijos vartojančiais klientais.
„Reikėtų dar atrasti formules, kaip įtraukti didesnius gamyklinius pajėgumus turinčius klientus, nes jie už papildomą mokestį galėtų atskiromis valandomis lanksčiau sumažinti vartojimo poreikį ir tokią situaciją, kaip buvo trečiadienį, būtų galima lengvai suvaldyti parą prieš suplanavus mažesnį vartojimą. Tai būtų kito profilio procesas, bet tai subalansuotų biržą“, – sakė V. Koryzna.
Latvijos kapitalo tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga teigiamai vertina faktą, kad biržos operatorė pateikė savo poziciją, tačiau jis nekomentavo, ar jie atsako į visus klausimus sprendžia problemą.
„Kiekvienas gamintojas pasirenka skirtingą kainos siūlymo strategiją: kažkas siūlo „blokais“ – dviem valandoms, bet „Nord Pool“ sako, kad reikėtų dažniau vienai valandai teikti. Matyt, teisybė yra kažkur tarp šių dviejų – kokios yra techninės galimybės gamybinio vienetų ir siūlymų bei reikalavimų biržos“, – BNS sakė M. Giga.
„NordPool“ pasiūlymas neįgyvendinamas
Tuo metu valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“ kritikuoja tokią „Nord Pool“ poziciją ir teigia, kad biržos rekomendacijos yra „formalios ir techniškai neįgyvendinamos“.
„Nord Pool“ reakcija į Lietuvos institucijų ir bendrovių išsakytus lūkesčius yra apmaudi, nes „Nord Pool“ tik formaliai pateikė rekomendacijas, kaip atitikti jų šiuo metu taikomą algoritmą, nors tai dažnai yra techniškai neįgyvendinama“, – penktadienį teigė bendrovė.
Kauno termofikacinės elektrinės atstovas taip pat sako, kad dalyvavimas biržoje pagal „Nord Pool“ pasiūlymą neįmanomas, nes sudėtingą įrangą įjungti neapsimoka dėl vienos valandos.
„Mūsų vien paleidimas užtrunka iki 12 valandų, neįsivaizduoju, ar galima tai padaryti vien dėl to, kad elektrą tiektum vieną valandą. Dėl to mes teikdavome pasiūlymus „blokais“, o dabar esame rezerve, kaip ir kitos elektrinės, kurios duri dujinę įrangą“, – BNS sakė elektrinės komercinės apskaitos vyriausiasis specialistas Audrius Marozas.
M. Giga sutinka, jog valandinius pasiūlymus teikti, pavyzdžiui, termofikacinei elektrinei, yra ekonomiškai nenaudinga. Anot jo, biržos sistemos veikimui reikia tokių dedamųjų, kurios subalansuotų poreikį.
„Aš nežinau, kaip veikia tos algoritmo technologijos, žinau tiek, kad Latvijoje mes ne visada galime tam tikro dydžio (pasiūlymą – BNS), kurio reikia, pateikti, tarkime, mums yra brangu užkurti termofikacinę elektrinę tik valandai, ekonomiškai tai nesigauna. Matyt, yra tam tikros dedamosios, pagal kurias sistema veikia. Jeigu kažkam reikia 5 megavatų, o kažkas pateikia 400, tai kur dėti tuos 395?“ – kalbėjo jis.
„Enefit“ vadovas sako, kad operatyviai reaguoti į elektros poreikį ir jį tiekti galėtų, pavyzdžiui, hidroelektrinės.
„Ta pati hidroelektrinė, turinti gebėjimą surinkti savo debetą ir tiekti elektrą pagal poreikį“, – sakė V. Koryzna.
Anot jo, elektros vartojimą mažinti taip pat galima labai greitai.
„Priklauso nuo vartojimo pajėgumų, ypač tie vartotojai, kurie turi inertiškus pajėgumus, pavyzdžiui, šaldymo įrangą, kurią galima išjungti mygtuko paspaudimu tam tikrai valandai, ji per tą laiką savo savybių neprarastų“, – kalbėjo V. Koryzna.
„NordPool“ ketvirtadienį paragino rinkos dalyvius teikti daugiau kasvalandinių paraiškų vietoj siūlymų tiekti elektrą keletui valandų už tą pačią kainą (vadinamųjų „blokų“). Anot biržos, tai leistų užtikrinti, jog siūlymai nebus paradoksaliai atmesti, ir taip būtų sumažinta biržoje prekiaujamos elektros kaina.
Tokią poziciją ji išplatino reaguodama į situaciją, kai viena megavatvalandė elektros biržos Baltijos šalių zonoje trečiadienio vakarą vieną valandą buvo parduodama už rekordinę kainą – 4 tūkst. eurų.
Lietuvos energetikos rinkos dalyviai aiškino, kad taip atsitiko dėl biržos kainų nustatymo algoritmo, kuriuo remiantis kartais atmetami net ir mažesnės kainos pasiūlymai. Jų teigimų, toks algoritmo paradoksas lemia, kad rekordinę elektros kainą biržoje formuoja labai brangūs gamybos pajėgumai, gebantys pasiūlyti tikslų trūkstamą energijos kiekį.
Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį paprašė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) ištirti, ar biržos kainos apskaičiavimo algoritmas nėra dar viena aukštų elektros kainų Lietuvoje priežastis.
VERT vadovas Renatas Pocius anksčiau sakė, kad su „Nord Pool“ birža bus kalbama, jog algoritmas būtų pritaikytas specifiškai Baltijos regionui, nes Europos mastu jį keisti sudėtinga.
Reaguodamos į rekordinę elektros kainą trečiadienį vakare kai kurios pramonės įmonės bei prekybos tinklai sumažino energijos vartojimą: pristabdyta gamyba, sumažintas apšvietimas, patalpų vėsinimas ir ventiliacija.