Užkūrė po pertraukos
„Baisiausia diena elektros energetikos istorijoje“, kaip ją pavadino energetikos ministras Dainius Kreivys, reiškė Panevėžio termofikacinės elektrinės atgimimą.
Baltijos šalių rinkoje pritrūkus elektros ir jos kainai mušant iki tol nematytus rekordus, po ilgos pertraukos visu pajėgumu įjungta savotiškos podukros vietoje buvusi dujomis kūrenama Panevėžio elektrinė, statyta prieš keturiolika metų.
Joje gaminamos kilovatvalandės supirkimo kaina siekia 50 euro centų.
Bendrovė jau svarsto, kaip būtų galima elektrą gaminti kūrenant ne brangias dujas, o pigesnį skystą kurą ar biokurą.
Įmonės atstovai teigia, kad iš to laimėtų ir panevėžiečiai – elektros gamybos procese išsiskirianti šiluma galėtų būti panaudojama centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Tiesa, kiek tai leistų atpiginti šildymą, bendrovės vadovas Petras Diksas nelinkęs prognozuoti.
Termofikacinės sulaukė kirčio
Panevėžio termofikacinė elektrinė pastatyta dar 2008 metais. Jos statybai pritarė Vyriausybė, projektas netgi buvo įtrauktas į Nacionalinę energetikos strategiją. Tąkart motyvuota, kad uždarius Ignalinos AE Panevėžio termofikacinė bus vienas iš elektros energijos gamybos šaltinių Lietuvoje.
Senamiesčio gatvėje išdygusios pirmosios tokio tipo termofikacinės elektrinės šalyje statyba kainavo 38 mln. eurų. Iš jų 5,8 mln. eurų skyrė Europos Sąjungos paramos fondai, 3,7 mln. eurų – Danijos vyriausybė, bet didžiausia finansinė našta teko „Panevėžio energijai“. Šioms statyboms ji buvo paėmusi 29 mln. eurų paskolą.
Kombinuotojo ciklo termofikacinė elektrinė pajėgi per metus pagaminti apie 230 GWh šilumos ir apie 235 GWh elektros energijos. Tuomet skaičiuota, kad tai sudaro maždaug du trečdalius reikalingos miestui elektros energijos.
Be to, tai turėjo garantuoti stabilų šilumos tiekimą panevėžiečiams. Buvo žadama, kad veiksminga elektrinės technologija ne tik sumažins šilumos gamybos išlaidas, oro taršą, bet ir suvaldys šildymo kainų kilimą gyventojams.
Tačiau bendrovės investicijoms dar nespėjus atsipirkti, 2016-aisiais Vyriausybė paskelbė termofikacinių elektrinių eros pabaigą.
Vyriausybei panaikinus iš VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) fondo remiamas elektros gamybos kvotas termofikacinėms, rankas pirmoji iškėlė sostinę šiluma aprūpinanti bendrovė „Vilniaus energija“. Sustabdyta didžiausia šalyje termofikacinė jėgainė – prieš daugiau nei 30 metų pastatyta trečioji Vilniaus elektrinė.
Panevėžio elektrinei irgi teko prigesinti krosnis. Tačiau ji turėjo būti nuolat pasiruošusi per dvylika valandų pradėti gaminti elektros energiją.
Sąlygas diktuoja dujų kaina
P. Diksos teigimu, jeigu Panevėžio elektrinė veiktų nuolat, jos pelningumas ar nuostolingumas priklausytų nuo daugelio faktorių, tarp jų – elektros supirkimo ir dujų pardavimo kainų.
Pastaraisiais metais drastiškai pradėjus brangti dujoms, gaminti elektrą jas kūrenant tapo nuostolinga.
„Nuolat stebime rinką, jeigu susidaro tokios sąlygos, kad galime parduoti elektros energiją, tą ir darome. Pernai elektrinė dirbo, mat elektros biržoje kainos sparčiai augo, o mes turėjome pigesnių dujų, todėl galėjome savo pagamintą elektrą tiekti rinkai. Ar elektrinė gamins komercinę elektros energiją, viskas priklauso nuo elektros ir kuro kainų biržoje“, – kalbėjo P. Diksa.
Pelno nesitiki
Pastarąjį kartą Panevėžio elektrinė buvo įjungta šį pavasarį, tačiau tik profilaktiniams bandymams.
O dabar, pirmą kartą per keturiolika metų nuo pastatymo, susiklostė tokia situacija, kai ją teko paleisti, kad būtų patenkintas elektros poreikis Baltijos šalių rinkoje.
„Dabar elektrinė dirba praktiškai visu pajėgumu. Mums pateiktas grafikas, kokį kiekį elektros turime užtikrinti. Tokio atvejo, kad elektrinę tektų įjungti dėl to, jog rinkoje pritrūktų elektros, per savo praktiką nesame turėję“, – sakė P. Diksa.
Direktoriaus teigimu, iš „Panevėžio energijos“ elektra anksčiau būdavo superkama po 500 eurų už megavatvalandę.
Trečiadienį rinkoje pasiektas visų laikų rekordas – Baltijos šalyse elektros kaina šoktelėjo aštuoniskart ir buvo 4 tūkst. eurų už Mwh, arba 4 eurai už kilovatvalandę.
Tačiau, pasak P. Diksos, augant dujų kainai, auga ir elektros pagaminimo savikaina.
„Kol kas nedirbtume nuostolingai, bet iš savo veiklos daug ir neuždirbtume. Pelno nesitikime, svarbu, kad būtų padengta savikaina. Bet kokiu atveju pagal sutartį privalome būti nuolat pasirengę paleisti elektrinę“, – kalbėjo bendrovės direktorius.
Pigesnės šilumos nežada
Gaminant elektros energiją kaip antrinis produktas išsiskirianti šiluma gali būti naudojama centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui ruošti.
Ar visu pajėgumu užkūrus elektrinę „Panevėžio energijos“ vartotojams gali atpigti šildymas ir karštas vanduo, P. Diksos teigimu, sunku pasakyti.
Kol kas elektrinė veikia tik pirmą parą, o įvertinus, kad bendrovė šildo septynių savivaldybių vartotojus, pasak direktoriaus, ryškaus kainos efekto per tokį trumpą laiką neįmanoma pajusti.
„Dėl to šiluma bent jau nebrangs. Net kai elektrinė neveikdavo, ji save išsilaikydavo iš valstybės dotacijų“, – teigė P. Diksa.
Koks panevėžiečių laukia šildymo sezonas, pasak direktoriaus, kol kas sudėtinga prognozuoti. Anot jo, biokuro įmonei užteks iki Naujųjų metų – iki šio laikotarpio pasirašytos sutartys su tiekėjais.
„O daugiau viskas priklausys nuo žiemos. Sunku prognozuoti, kai rinkoje toks neapibrėžtumas“, – kalbėjo direktorius.
