Elektra pabrango 700 proc.

Bendrovės „Perlas Energija“ skandalas tik dar labiau išryškino Lietuvoje vis labiau gilėjančią energetikos kainų problemą.

„Aš, kaip ir visi, taip pat turiu neaiškumų ir klausimų dėl elektros kainų. Mes, kaip įmonė, elektrą nepriklausomoje rinkoje perkame jau kokie penkti metai. Ir, aišku, perkame pagal biržos kainą, kuri nuolat kinta.

Pavyzdžiui, rytojaus elektros kaina yra penkiasdešimt keli centai, su skirstymu 60 centų, o kaip gyventojas perku ir rytoj mokėsiu 72 centus. Tai man nesuprantamas vienas dalykas, kas yra galutinis naudos gavėjas šitos kainos.

Mes pervedame vienai iš įmonių pinigus, kaip ir aišku. O kur po to patenka pinigai? Prieš dvejus metus elektros kilovatvalandė mūsų įmonei kainavo 4 centai be skirstymo kainos ir PVM, o dabar 50 centų. Ant mūsų pyksta, kad prekės brangsta, tai drąsiai galiu įvardinti, kad viena pagrindinių problemų yra elektros kaina.

Jei Olandijoje elektra pabrango 30 proc., tai pas mus pabrango 700 proc., tai kaip pas mus prekės nepabrangs, kai tiek brango elektra. Tad šiai dienai elektra pas mus brangiausia Europoje, tai kaip pas mus prekės gali būti pigios“, – Delfi TV laidoje „Kaip pas žmones“ ir piktinosi, ir aiškino prekybos tinklų „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis.

Dainius Dundulis – „Norfa“ vadovas

Energetikos ministras Dainius Kreivus tvirtino, jog būtina aiškiai suprasti, kodėl Lietuvoje kainos tokios aukštos. Jas esą galima sumažinti ir tai artimiausios ateities klausimas.

„Jei mes, kaip šalis, absoliučiai negaminame elektros energijos arba gaminame tą dalį daugiausia iš dujinių pajėgumų, tai kaip tos kainos gali būti žemos.

Mes turime sau užduoti klausimą visi kartu, kodėl mes per dešimt metų, uždarę atominę elektrinę, nepasistatėme kitų generalinių pajėgumų. Turėtume nusikelti ir į Visagino AE laikus, bet faktas toks, kad šiai dienai mes elektros negaminame, todėl nederėtų stebėtis, kodėl turime tokias aukštas kainas. Vietoj to, turime pasiraitoti rankoves ir didžiuliu tempu statyti atsinaujinančios energetikos pajėgumus, ką ir darome – ministerija pateikė didžiulį paketą atsinaujinančios energetikos proveržio, kurį patvirtino Seimas, teikiame didžiules paramas gyventojams, įsirenginėjantiems saulės elektrines“, – aiškino D. Kreivys.

Kainos – karo pasekmė

Anot jo, yra ir kita priežastis, kodėl dabar Lietuvoje elektros kainos tokios aukštos.

„Šiai dienai turime tam tikrą konjunktūrą elektros energijos tinkle, kai Estijos keturi blokai, kurie gamindavo pakankamai pigią elektrą, uždaryti, Latvijos kogeneracinės elektrinės uždarytos, mes beveik viską importuojame, o jungtys kiek praleidžia, tiek praleidžia.

Kainų Vyriausybė nenustatinėja, jos formuojasi „Nord Pool Spot“ biržoje. Tai iš vienos pusės šiai dienai mes aiškiai konstatuojame, kad negaminame elektros, antras dalykas, kad regione yra laikina konjunktūra, trečias dalykas, turime aiškiai matyti ir suprasti, kad vyksta karas. Tiek elektros kainos, tiek kuro kainos, tiek maisto kainos, kylančios visoje Europoje, yra pasekmė karo, kurį Rusija kariauja užpuolusi Ukrainą. Ir čia mes kažin ko ir negalime pakeisti, mes, nori nenori, esame to karo dalyviai, tik mes kariaujame ne fronte, o su energetinėmis pasekmėmis. Ir, turbūt, kariausime tol, kol tas karas nesibaigs“, – optimistinių prognozių nepateikė D. Kreivys.

Nord Pool Spot

Tačiau D. Dunduliui vis tiek buvo nesuprantama, kodėl Švedijoje, iš kurios perkame elektrą, jos kilovatvalandė kainuoja 2 centus, o Lietuvoje kaina šokteli iki daugiau nei 50 centų, kai Lenkijoje kaina siekia apie 20 centų už kilovatvalandę.

„Kaina nustatoma pagal aukščiausią kainą kuro rūšies, tai šiai dienai turime aiškiai konstatuoti, kad dujos formuoja kainą.

Šalys dėjo pastangas, kad pakeistų tokį algoritmą, tačiau to nepavyko pasiekti. Jei kalbame apie Švediją, 2 centų ten niekada nebuvo, praėjusią savaitę kaina siekė 7,45 cento. Tuo metu kabelis į Lietuvą veikė 100 proc. pajėgumu ir tikėtis, kad švedai pardavinės už 7 centus, kai paklausa didelė, o kabelis mažai pralaidus, tai tikrai neverta tikėtis. Lenkija apskirtai nedalyvauja rinkoje, ji turi išimtį ir jos nėra šiame paveiksle“, – paklausos ir pasiūlos principus dėstė D. Kreivys.

Saulės elektrinė

Jis pabrėžė, jog vienintelė išeitis išsivaduoti iš aukštų elektros kainų yra atsinaujinanti energetika. Verslas esą į ją taip pat privalo investuoti, tuomet dėl didėjančių elektros kainų nereikės branginti prekių ir paslaugų.

„Galiu pasakyti, kad atsinaujinanti energetika atsiperka per labai trumpą laiką, versle prie tokių kainų – metai, pusantrų.

Ant parduotuvių, prekybos centrų, logistikos centrų saulės elektrinės atsiperka ir duoda naudą vartotojui. Taip turėtume elgtis, o ne tik baksnoti į Vyriausybę, bet ir pasižiūrėti, ką galime padaryti patys. Patiems mažiausiems vartotojams, daugiabučių gyventojams, mes turime priemones tiek nutolusioms saulės elektrinėms, tiek toms, kurias patys statosi. Neseniai buvome paskelbę kvietimą ir 30 mln. eurų paramos turbūt išnyko kaip rūkas. Ir poreikis yra žymiai didesnis nei teikiame pinigų. Kiekvieną pusmetį eis didžiulės pinigų sumos tam, kad žmonės galėtų įsirengti atsinaujinančios energetikos pajėgumus, kad nebūtų priklausomi“, – tvirtino D. Kreivys.

Negauna leidimų saulės elektrinėms

Tačiau jis vėl sulaukė D. Dundulio kritikos, jog valdžia, kviesdama verslą investuoti į atsinaujinančią energetiką, realiai neleidžia to daryti.

„Mano patirtis tokia – šiai dienai statome ant sandėlių 1,6 megavatų saulės elektrinę, gavome leidimą tik savo vartojimui, tik sandėliams, į tinklą pateikti ir kad patys suvartosime kitoje vietoje, leidimo negauname.

Statome keletą naujų parduotuvių, esame nusprendę, kad ant visų statysime saulės elektrines. Bet šiandien sąlygų niekas neišduoda, nes parduotuvės nėra registruotos, tai leidimų neišduoda.

Daugeliu atveju neįmanoma gauti sąlygas, leidimą iš elektros tinklų. Tikiu, kad gyventojams laisvai išdavinėjama, bet kaip susiduriu, tai verslui tik politikai garsiai pasakoja, kaip čia gerai. Kviečiu ministrą – kartu pabandykime išimti sąlygas įrengti saulės elektrinę nors ant vienos parduotuvės, kad būtų ne tik su savo suvartojimu, bet ir pateikimu į tinklą, kad kitoje vietoje pasiimti“, – energetikos ministrui iššūkį metė D. Dundulis.

D. Kreivys pripažino, jog problema išties egzistuoja, ji yra sprendžiama, bet reikia laiko, nes dabar yra saulės elektrinių statybos bumas.

Prekybos centras

„Šiai dienai yra gaminančio vartotojo schemos, kad turi suvartoti pats, o ne pardavinėti į tinklą.

Kad būtų galima pardavinėti į tinklą, yra visai kitos sąlygos. Jei norima išsiimti licenciją pardavimui į tinklą, tai visai kitas kelias. Be to, šiai dienai turime didžiulį bumą saulės energetikos ir turime beveik 4 gigavatus jau paraiškų gavę.

Reguliatorius atliks patikrinimą, ar tarp tų, kurie ruošiasi gauti leidimus, nėra spekuliantų ir tada matysis, kokie galingumai galimi. Tai bus padaryta iki rugsėjo pabaigos ir bus aišku, kokie pajėgumai gali būti skirti komercijai. Reikia suprasti, kad jei kažkokia prekė „Norfos“ parduotuvėje paklausi, ir ją išperka, tai ne Dundulis kaltas, kad jos perkamumas staiga išaugo.

Mes šiai dienai turime tokią situaciją, kad poreikis dėl aukštų energijos kainų sukūrė šitą situaciją, mes nedelsdami reagavome, sudarėme mechanizmą, kaip atsijoti pelus nuo grūdų ir tokiu būdu tie, kurie realiai nori statyti saulės elektrines, tuos leidimus gaus. Palengvinimai, be to, padaryti milžiniški. Tokios schemos kaip gaminančio vartotojo galėtų atsirasti ir versle, kai viena įmonė galėtų teikti susijusioms įmonėms elektrą. Ateityje pagalvosime, kaip šią problemą spręsti, bet reikia suprasti, kad dabar turime bumą“, – priežastį, kodėl verslas susiduria su sunkumais, įvardijo D. Kreivys.

Maisto prekės pigs kitais metais

Kylančios ne tik elektros, bet ir kitų energetikos išteklių kainos neabejotinai rudenį sukels sunkmetį. Atokvėpio, anot D. Dundulio, galima tikėtis ne po kelių mėnesių, bet metų.

„Mano asmenine nuomone, energetikos kainos per kokius dvejus metus tikrai pradės kristi, nes bet kokiu atveju prie dabartinės elektros kainos, faktas, kad apsimoka investuoti į elektros gamybą, daugelis įmonių arba galvoja, arba investuoja, ir po kažkiek laiko kainos tikrai ims kristi.

Tik šiai dienai tikrai nesusitaikysiu ir nesutiksiu, kad elektros kaina, kokia yra Lietuvoje, yra normalu – tai yra nenormalu. Dėl maisto prekių kainų – jau ir ekonomistai pripažino, kad liepą kainos stabilizuojasi, mano nuomone, po naujų metų maisto kainos turėtų pradėti po truputį leistis, žaliavos po truputį pradeda pigti“, – prognozavo D. Dundulis.

Jam pritarė ir D. Kreivys: „Noriu sutikti su pasakymu, kad kainos Lietuvoje nėra normalios. Be kalbų, jos yra visiškai nenormalios“. Tačiau jis dar kartą pabrėžė, kad tam yra dvi priežastys – karas Ukrainoje su visomis pasekmėmis ir tai, kad Lietuva pati elektros negamina.

„Situacija pradės keistis, kai elektrą pradėsime gaminti patys. Tai turėjome pradėti daryti prieš 10 metų, bet geriau vėliau nei niekada“, – konstatavo energetikos ministras.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (34)