„Pirminė devynių centų kompensacija – buvo daroma prielaida, kad ji padės amortizuoti kainą apie 40 procentų. Šiandien mes matome, kad tai tikrai neatitinka to tikslo, nes kainos yra aukštesnės, dėl to ir patį kompensavimo dydį, tuos devynis centus, reikia didinti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė V. Augustinavičius.
Siekdama sumažinti gyventojų išlaidas brangstančiai elektrai ir dujoms, valdžia nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams pusę metų moka kompensacijas. Už elektrą valstybė dengia iki 9 centų už kWh, o minimalus tarifas, žemiau kurio nekompensuojama, siekia 24 centus. Subsidija už dujas siekia iki 54 centų.
Pasak V. Augustinavičiaus, būtina svarstyti pratęsti kompensacijas už elektrą ir dujas ir kitais metais.
„Kadangi energijos kainos vis dar yra pakankamai aukštos, dujų, elektros infliacija, pavyzdžiui, liepos mėnesį yra 60 procentų ir daugiau, palyginti su praėjusiais metais, tai, be abejo, elektros ir dujų kompensavimą reikia svarstyti pratęsti kitiems metams – tai, tiesiog, būtina daryti“, – sakė prezidento patarėjas.
Anot jo, siekiant skatinti energijos taupymą, naujas kompensacijas būtų galima susieti su elektros suvartojimo rodikliais.
„Labai svarbu atsižvelgti, ką ir Europos Komisija pastoviai akcentuoja, kad reikia taupyti energiją. Dėl to atnaujintas elektros kainų kompensavimo mechanizmas galėtų būti puikus instrumentas, apimantis ir taupymo paskatas, jeigu būtų numatyta, kad kompensavimas galiotų iki tam tikrų elektros suvartojimo normatyvų“, – sakė V. Augustinavičius.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomas vienos laiko zonos planų su fiksuota kaina tarifas dabar svyruoja apie 42–56 centus (su 9 centų kompensacija – apie 33–47 centus). Birželio pabaigoje, kai nepriklausomą tiekėją turėjo pasirinkti dauguma antrojo etapo vartotojų, kainos siekė apie 32-38 centus (be kompensacijos).