Kodėl Švedija moka 100 kartų mažiau
Praėjusią savaitę Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas savo feisbuko paskyroje pasidalijo netikėtais elektros kainų duomenimis. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kainos siekia 420 Eur/MWh, kai švedai moka 4,42 Eur/MWh.
„Paveikslėlyje nurodytos „Nord Pool“ biržos elektros kainos. Jose – net 100 kartų (!!!) didesnė elektros kaina Lietuvos-Latvijos (LT-LV) zonoje nei Švedijos, įskaitant SE4, iš kurios importuojame elektrą per „NordBalt“ jungtį.
Švedijos elektros kainos linkusios labai smarkiai svyruoti, visų pirma dėl skirtingų generavimo pajėgumų skirtingose Švedijos elektros zonose ir nepakankamų jungčių tarp jų. Tačiau, kad taip smarkiai skirtųsi SE4 ir LT-LV zonų kainos – dar nepamenu, turbūt nesu matęs“, – rašė energetikos ekspertas.
Lietuva priklauso „NordPool“ elektros biržai, tačiau kainos tarp skirtingų Šiaurės Europos-Baltijos šalių-Lenkijos zonų itin skiriasi. Tai lemia riboti elektros linijų pralaidumui tarp skirtingų zonų. Pastaruoju metu Lietuvos-Latvijos prekybos zonose kainos yra aukščiausios visame regione, pažymi Energetinių tyrimų institutas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius Delfi paaiškino tokį drastišką kainų skirtumą.
„Švedijoje – daug elektros gamybos, o pas mus jos nėra. Tai reiškia – per mažos jungtys, kad kainos išsilygintų. Kadangi jungtys mažos, iš Švedijos galime paimti tik nedidelę dalį elektros, ir to neužtenka, kad paskutinė kilovatvalandė irgi būtų pigi. Taip susiformuoja aukštos kainos.
Didžiausia problema – Lietuvoje nėra elektros gamybos. Pas mus per mažai saulės, vėjo (elektrinių – red.), o dujinės elektrinės nedirba, nes dujos per brangios“, – komentuoja energetikos ekspertas.
Žemėlapyje galima pastebėti, kad Estijoje elektros kaina biržoje šiek tiek pigesnė nei Lietuvos ir Latvijos zonoje ir rugpjūčio 3 d. siekė 379 Eur/MWh. Anot M. Nagevičiaus, tai lemia geresnės jungtys su Suomija ir tai, kad Estijoje pagaminama daugiau elektros energijos.
Įtakos turi nutrūkęs importas iš Rusijos ir Baltarusijos
Energetinių tyrimų institutas taip pat skelbia, kad svarbiausia priežastis, kodėl Lietuvoje elektros kainos tokios aukštos, – didelis atotrūkis tarp vietos elektros gamybos ir suvartojimo. Lietuvoje net ir palankiomis oro sąlygomis esą pagaminama tik apie 30-35 proc. suvartojamos elektros, kai importuojama apie 65-75 proc. visos reikalingos elektros energijos.
Tačiau Lietuvos importo galimybės yra apribotos jungčių su potencialiais elektros tiekėjais.
„700 MW jungtis su Švedija yra pagrindinis importo kanalas. Per Latviją gaunama elektra iš Estijos/Suomijos, tačiau Latvija taip pat yra elektros importuotoja, todėl dalijasi su Lietuva tuo pačiu elektros kiekiu, kurį galima gauti iš Švedijos ir Estijos/Suomijos.
Iki gegužės mėn. Lietuva stabiliai importuodavo elektrą iš Kaliningrado srities (apie 200 MW galios), o Latvija – iš Rusijos/Baltarusijos pusės. Tačiau nuo gegužės dėl sankcijų Rusijos bankams sutriko atsiskaitymas tarp „NordPool“ biržos ir Rusijos energetikos bendrovių („InterRao“), todėl šiuo metu elektros pirkimas iš trečiųjų šalių (Rusijos ir Baltarusijos) visiškai nevyksta. Tradiciškai iki 2021 m. Lietuva gaudavo apie 20 proc. elektros energijos iš Kaliningrado ir Baltarusijos bei Rusijos“, – dėsto Energetinių tyrimų institutas.
Be kita ko, dujų kainos yra pagrindinė priežastis, kodėl visoje Europoje šiemet elektros kainos muša vis naujus rekordus.
„Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir sumažinto dujų srauto ES šalims, dujų kainos išaugo keletą kartų. Dujos yra svarbus resursas elektros gamyboje, nes šiluminės elektrinės paprastai yra pagrindinis elektros balansavimo šaltinis – kai nebepakankama pigiai gaminamos elektros iš vėjo, saulės, hidroelektrinių, yra jungiamos „brangiosios“ dujas deginančios elektrinės. Lietuvoje taip pat – kai trūksta importo ir vietinės gamybos iš atsinaujinančių šaltinių, jungiamos dujas deginančios elektrinės“, – atkreipia dėmesį institutas.
Reikėtų dviejų elektros kabelių
Anot jo energetikos eksperto Vidmanto Jankausko, Skandinavijos šalyse elektros gamybai praktiškai nėra naudojamos dujos, o tai tokioms šalims kaip Švedija leido pasiekti net ir šimtą kartų mažesnę kainą.
„Jeigu tas kabelis (su Švedija – ELTA) būtų ne vienas, o sakykime, du, tai gal ir pas mus būtų tokia kaina. Mes su Latvija turime 4 aukštos įtampos linijas, ir elektros kainos pas mus praktiškai sutampa. Latvija su Estija turi šiokius tokius ribojimus, ir Estijoje jau pigiau. Viską lemia pralaidumų trūkumas ir kainodara“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Jankauskas.
Energetikos ekspertas taip pat išsakė nusivylimą, kad buvo atidėtas naujos planuotos jungties su Lenkija startas, kuri būtų leidusi elektra prekiauti ir su šia kaimynine šalimi.
„Lenkijoje yra gana pastovios, stabilios kainos. Jie tai garantuoja ne pačiu geriausiu būdu, kūrendami anglis, bet dabar pas juos irgi per pusę pigiau, negu pas mus. Buvo numatyta, kad Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentine Europa yra reikalingas dar vienas kabelis. Neseniai iš „Litgrid“ išgirdome, kad deja, nėra kabelių, statybininkų ir vėluos dar porą metų“, – teigė V. Jankauskas.
Pozityvūs ženklai geriausiu atveju – kitais metais
LAIEK prezidentas M. Nagevičius sako, kad aukštos elektros kainos Lietuvoje laikysis tol, kol neatsiras jos gamybos ir saulės bei vėjo elektrinių: „Kai mes patys sugebėsime apsirūpinti elektra, tam tikrais momentais turėsime pigią elektrą.“
Anot jo, elektros kainos išsilaikys aukštos, bet ar jos kils – sunku pasakyti.
„Gali būti žiemą (kils – red.), jei bus dar didesnės problemos su dujomis, kadangi dujų kainos formuoja paskutinės kilovatvalandės savikainą ir elektros, pagamintos dujinėse elektrinėse, kainą. Jei dujų kainos kyla, paprastai kyla ir elektros, jei nepakanka kitų elektros gamybos būdų“, – dėsto ekspertas.
Kaip nurodė Energetinių tyrimų institutas, artimiausiais mėnesiais – labai mažai tikėtina, kad elektros kainos Lietuvoje mažės.
„Kol Rusija gali šantažuoti ES dėl dujų tiekimo ir atitinkamai palaikyti itin aukštą dujų kainą, kol Lietuvoje nėra pakankamo vėjo ir saulės elektrinių gamybos resursų, tol būsime priklausomi nuo importo pralaidumo galimybių ir dujų kainų svyravimų. Pozityvūs ženklai gali atsirasti geriausiu atveju kitais metais“, – prognozuoja ekspertai.
Kaip sumažinti sąskaitas?
Pasak energetikos eksperto M. Nagevičiaus, šiuo metu paprasčiausias būdas vartotojams sumažinti elektros sąskaitas – įsigyti saulės elektrinę arba investuoti į elektros taupymo sprendimus. Verslui patarimai – tie patys.
„Verslui taip pat – pasistatyti savo elektrinę, investuoti į efektyvumą. Dar papildomai atsiranda galimybė sudarinėti ilgalaikes elektros pirkimo sutartis su vėjo vystytojais“, – pažymi pašnekovas.
Kol kas neaišku, ar nuo naujų metų valstybė toliau kompensuos dalį išaugusios elektros kainos visiems gyventojams, kaip yra šį pusmetį. M. Nagevičius abejoja, ar ši priemonė yra tikslinga.
„Kompensacijos – jautrus ir politinis dalykas. Elektros kaina kompensuojama visiems buitiniams vartotojams, tai nėra gerai, nes tai nėra efektyvus pinigų panaudojimas. Kompensuoja ir tiems, kuriems jos nelabai ir reikia, ir sąskaitos už elektrą nekelia problemų. Tai mažina ir pačių žmonių iniciatyvą investuoti į efektyvumą ar saulės elektrines. Reikėtų kompensuoti nebent tik tiems, kurie gyvena neturte“, – mano M. Nagevičius.
„Lygiai taip pat ir versle – ne visam reikalingos paramos ir subsidijos. Yra verslo, kuris dabar – žymiai geresnėje ekonominėje situacijoje, nei kai buvo žemos elektros energijos kainos. Tai kam jiems kompensuoti?“ – priduria jis.
LAIEK prezidentas palaiko iniciatyvą subsidijuoti verslo investicijas į elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių.
„Dabar ruošiamasi teikti galimybę įmonėms, kurios sunaudoja pakankamai daug energijos, investuoti į elektros vartojimo mažinimą arba elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Manau, tai – teisingas kelias, geriausia būtų subsidijos“, – pabrėžia jis.
„Palaikyčiau kompensavimo pratęsimą, kai kito būdo nebėra ir kai nebeįmanoma kitomis priemonėmis išspręsti problemų – investicijomis į efektyvesnį vartojimą ar nuosavą gamybą. Pavyzdžiui, kai nekompensavus, sužlugs verslas, ir Lietuvos biudžetas neteks pajamų“, – priduria energetikos ekspertas.
Lietuvoje elektros kaina augo 20 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje elektros kaina augo 20 proc., dujų kainos taip pat toliau išliko aukštos, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūros (LEA) specialistai.
Vidutinė liepos 29 d.–rugpjūčio 4 d. elektros kaina Lietuvoje buvo 395 Eur/MWh arba 20 proc. didesnė nei liepos 22-28 d., kai ji siekė 330 Eur/MWh.
Latvijoje kainos buvo tokios pat kaip Lietuvoje, o Estijoje kaina augo 37 proc. iki 314 Eur/MWh.
Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 9,64 proc. Mažėjo beveik visa gamyba: vėjo, saulės, šiluminių elektrinių, išskyrus hidroelektrinių, kurių gamyba augo 28 proc.
Importuojama elektros dalis padidėjo nuo 63 proc. iki 67 proc. viso poreikio. Praėjusią savaitę maža elektros kaina ketvirtoje Švedijos kainų zonoje ir vėsesni orai lėmė, kad visomis dienomis „NordBalt“ jungtis veikė maksimaliu pajėgumu – importuota 117 GWh elektros. Panašiai kaip ir praėjusią savaitę.
Importas per Latvijos jungtį išliko panašus ir siekė 47 GWh (padidėjo 2 GWh), o per „LitPol Link“ eksportuojamos elektros kiekis mažėjo – balansas siekė -9,6 GWh (praėjusią savaitę jis buvo -15 GWh). Prekyba su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi nevyko.
