Liepos 18–24 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje buvo 318,3 Eur/MWh.
Anot „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didžiausią įtaką kainai turėjo perpus sumažėjusi vėjo generacija.
„Praėjusią savaitę stebėjome stipriai sumažėjusią vėjo generaciją, kuri, palyginti su savaite prieš tai, sumažėjo 52 proc. visame Baltijos šalių regione. Šį vėjo energijos trūkumą padengė Lietuvos šiluminės elektrinės, papildomai sugeneravusios 18,5 GWh energijos. Taip pat penktadaliu išaugusi saulės elektrinių generacija“, – teigia L. Varanavičius.
Praėjusį ketvirtadienį 18.00 val. Lietuvoje ir Latvijoje buvo fiksuota 2100 Eur/MWh valandinė kaina. Anot L. Varanavičiaus, tai lėmė kelių atsitiktinių įvykių visuma, kuri neformuoja tendencijos.
„Pirma, tą valandą buvo stipriai ribojami pralaidumai prekybai iš Švedijos į Lietuvą, iš Lenkijos į Lietuvą ir iš Estijos į Latviją. Antra, 18 val. Lietuvoje nebuvo intensyvaus vėjo ir saulės, todėl stipriai sumažėjo atsinaujinančių elektros išteklių generacija. Dargi svarbu paminėti, kad tuo metu buvo apribota generacija Latvijoje – šalyje buvo priimtas sprendimas neįjungti darbui dviejų dujomis varomų Rygos šiluminių elektrinių. Galiausiai tą valandą Lietuvoje dirbo septintasis ir devintasis Lietuvos elektrinės blokai“, – aiškina L. Varanavičius.
„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. ir siekė 207 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo apie 4 proc. ir sugeneravo 78 GWh, vietinė generacija leido užtikrinti 38 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.
Daugiausiai elektros energijos Lietuvoje pagamino šiluminės elektrinės – 39 GWh. Saulėtos dienos penktadaliu padidino saulės elektrinių generaciją, tai leido pagaminti – 11 GWh. Vėjo elektrinių generacija susitraukė iki 14 GWh. Hidroelektrinių generacija siekė 12 GWh, o kitos elektrinės pagamino – 3 GWh.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 64 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 4 proc. iki 178 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 62 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 29 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 10 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 7 proc. iki 42 GWh, rodo „Litgrid“ elektros kainų apžvalga. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 93 proc., o į Latviją likę 7 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros energijos.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 48 proc. Lenkijos kryptimi ir 22 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
