Vokiečiai galėjo kiek lengviau atsikvėpti – po 10 dienų trukusių techninių priežiūros darbų, Maskva ir vėl pradėjo tiekti gamtines dujas „Nord Stream 1“ dujotiekiu. Tačiau dujų atiteka mažiau – rusų energetikos galiūnė „Gazprom“ jau birželį sumažino tiekimą iki 40 proc. vamzdyno pajėgumų. Kremlius aiškina, kad tokią pertrauką lėmė techninės kliūtys neva atsiradusios dėl Europos pritaikytų sankcijų režimui. O kaltinimai šantažu esą yra visiškai nepagrįsti. Tačiau Berlyno gyventojai išgirdę žinias apie „Nord Stream“ jaučia šiokį tokį palengvėjimą.
„Jeigu tai tinkamai paveiks dujų kainas, vartotojams bus gera žinia. Ypatingai vargingiau besiverčiantiems – juos tai nuramins. Tačiau politiškai tai nėra geros naujienos, todėl mano emocijos dvejopos“, – teigė Berlyne gyvenanti moteris.
„Sužinojus, kad dujos vėl teka, man palengvėjo. Tačiau tuo pačiu tikiu, kad mūsų šalis negali pasiduoti Rusijos šantažui“, – kalbėjo vyras.
„Žinoma, mes turime apsaugoti energiją – vis dėlto, mes turime jos iš kažkur gauti. Aš prisikaupiau malkų. Bet nevisi taip gali. Smūgį tikrai pajaus daugybė žmonių ir pramonės sektorius“, – sakė vienas pašnekovų.
„Nėra jokio skirtumo – pastarosiomis savaitėmis politikai kėlė tokią paniką, ruoštasi blogiausiam scenarijui. Pats dėl dujų visai nesijaudinu, daug metų šildausi namus malkomis. Todėl Putinas gali atsiknisti“, – teigė kitas gatvėje sutiktas vyriškis.
Tarp Kremliaus ir Europos tvyrant įtampoms, Berlyno ir Briuselio lyderiai nerimavo, kad Rusija po techninės apžiūros gali visiškai nutraukti dujų tiekimą. Regionas ėmė ruoštis blogiausiam scenarijui – Europos Komisija sudarė dujų krizės valdymo planą, kuriame numatomi konkretūs žingsniai, ką Bendrijos narės turėtų daryti Maskvai visiškai užsukus dujų kranus.
„Visa Europa yra išsigandusi, ji bijo prarasti komfortą, bijo prarasti šiltą gyvenimą ir ta tema ypač tokiose šalyse kaip Vokietija, kur 60 proc. dujų yra rusiškos, ji tampa ir politiniu ginklu“, – komentavo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas mano, kad tarp Berlyno ir Maskvos įvyko savotiškos derybos. Pasak jo, Rusija siekia sušvelninti jai taikomas Vakarų sankcijas mainais į stabilų energetinių išteklių Europai tiekimą.
„Vokietija tam tikras nuolaidas daro ir tą matome, visų pirma, tranzitas į Karaliaučių per Lietuvą geležinkeliais nebetaikomas sankcionuotoms prekėms, sankcijos nebetaikomos remontuotai dujų turbinai, kuri reikalinga „Nord Stream“. Kol kas Rusija, sakyčiau, laimi 1-0“, – sako buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Ekspertai ramina – tikimybė, kad Maskva visiškai užsuks dujų kranus – maža. Europai tenka daugiau kaip du trečdaliai visų Rusijos eksportuojamų dujų, todėl Kremlius visiškai sustabdydamas tiekimą Vakarams šautų sau į kojas.
„Iki Rusijos-Ukrainos karo pradžios, dujos ir nafta generavo apie 40 proc. Rusijos biudžeto ir eksporto pajamų. Dabar, po karo, dujos ir nafta generuoja jau daugiau kaip 50 proc. biudžeto pajamų. Rusijai visiškai užsukus dujas Europai, reiškia jie automatiškai netenka labai didelės dalies savo eksporto ir biudžeto pajamų“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Vienintelė alternatyvi rusiškų dujų eksporto kryptis – Kinija. Bet ir čia atsverti praradimų nepavyktų – Pekinas iš Rusijos importuoja ženkliai mažiau dujų nei Europa. Koją kiša ir ribota infrastruktūra.
„Jie jau yra paleidę vieną dujotiekį į Kiniją. Tai ilgalaikis projektas. Dar 2014-ais metais trisdešimties metų kontraktą pasirašė, kad didins tiekiamų dujų kiekius, tačiau tam reikia pastatyti dujotiekius“, – teigė D. Misiūnas.
„Rusija praktiškai neturi logistikos ir techninių galimybių eksportuoti tokį dujų kiekį, kuris tenka Europai į kitus regionus. Sakykime, pavyzdžiui, Aziją. Nes tam reiktų statyti naujus dujotiekius, tam reikia atitinkamai nemažai pinigų ir laiko“, – sako A. Izgorodinas.
Vis dėlto, ekspertai neabejoja – Maskva išlaikys energetinės krizės įtampą Europoje. Tik imsis kitokios strategijos.
„Labai tikėtina taip pat, kad gali būti ir dienų, ir savaičių, kai Rusija Europai tieks ir gerokai mažiau dujų. Tarkime, 10 procentų arba 20 procentų nuo pasirašytų sutarčių kiekių“, – komentuoja A. Izgorodinas.
„Ar tikėtina, kad Rusija gali užsukti dujas, pavyzdžiui, šalčiausią žiemos savaitę? Manau, kad tikėtina. Vienai dienai? Dar labiau tikėtina. Kaip trumpalaikį ginklą, tikrai Rusija tai naudos. Manau tą reikia pasakyti ir šiandieną“, – teigia D. Misiūnas.
Ir tokia politika Maskvai pasiteisins, sako Misiūnas. Tiekdama mažiau dujų, Rusija išbalansuos kainas rinkose – jos šoktels aukštyn.
„Rusija parduodama mažiau dujų uždirba tiek pat arba net daugiau pinigų. Ir manau, kad ir toliau tai bus laikoma įtampa šitoj temoj. Ir ta įtampa yra labai naudinga Rusijai“, – nurodo D. Misiūnas.
Šią savaitę Teherane viešėjęs Vladimiras Putinas įspėjo Vakarus, kad šio mėnesio pabaigoje techninei priežiūrai bus išsiųsta dar viena „Nord Stream“ dujų turbina. Todėl nuo kitos savaitės energijos srautai gali sumažėti iki 20 proc. dujotiekio pajėgumų.
