Tauragės įmonė priklauso danų kapitalo grupei „Jupiter Bach“, kurios gamyba išsibarsčiusi po visą pasaulį: Lenkijoje, JAV, Kinijoje ir kt. Lietuvoje – du gamybiniai taškai: pati korpusų gamyba vyksta Tauragėje, o žaliavos paruošiamos Kaune.
Grupės gamyklos visame pasaulyje gamina stiklo plastiko korpusus vėjo jėgainėms. Kitaip tariant, priekinis vėjo jėgainės snapas gaminamas ir lietuvių rankomis.
„Jupiter Bach“ užsakovai – daugiausia vėjo jėgainių instaliuojantys žaidėjai pasaulyje: „Vestas“, „General Electric“, „Siemens“ ir „Nordex“ – keturi iš penkių didžiausių pasaulyje vėjo jėgainių gamintojų. Lietuviai dirba su trimis iš šio ketverto.
Pati galingiausia vėjo jėgainė pasaulyje – 14-15 MWh. Tokios galios „General Electric“ jėgainės montuojamos jūroje, prie Anglijos. Joms korpusus taip pat gamina lietuviai.
Investicijos į vėjo jėgainę skaičiuojamos paprastai: 1 MWh kainuoja 1 mln. eurų. Galima sakyti, kad galingiausios vėjo jėgainės kainuoja apie 14 mln. eurų.
Per praėjusius metus Tauragės įmonė pagamino apie 1500 jėgainių korpusų. Prieš kurį laiką gamino porą tūkstančių ar daugiau.
„Jėgainių skaičius nedidėja arba net traukiasi, bet jų galia ir dydis auga“, – paaiškina „Jupiter Bach Lietuva“ vadovas Irmantas Arlauskis.
Korpusai gaminami ir Lietuvoje montuojamoms jėgainės. Tačiau jos nepalyginamai silpnesnio galingumo nei kitose rinkose.
„Lietuvos vėjo energetika – žemame lygyje, palyginus su kitomis Europos šalimis. <...> Lietuvoje galingiausios jėgainės – 4-5 MWh. Didžioji masė – 2-3 MWh. Tai jau atgyvena – tokio galingumo jėgainės iš rinkos po truputį išiminėjamos, iki 2025 m. pilnai pasitrauks“, – pasakoja verslininkas.
Tauragėje įsikūrusi gamykla – didžiausia tokio tipo Europoje.
„Grupėje gamyba dar vykdoma Lenkijoje, bet jie žymiai mažesni. Dar yra konkurentai toje pačioje Lenkijoje ir Vokietijoje. Kol kas lenkus ir vokiečius sugebame nukonkuruoti. Skaičiuojant mūsų grupę, padengiame apie 25 proc. visos pasaulio rinkos. O visoje mūsų grupėje apie trečdalį arba daugiau gaminame produkcijos“, – pasakoja įmonės vadovas I. Arlauskis.
Pagrindiniai šios srities konkurentai – kinai. Pandemija ir drastiškai išaugusios konteinerių kainos lietuviams ir visai įmonių grupei tapo naudingos.
„Kinai turi galimybių vežti į Europą taip pat. Jie mums konkurentai, tiekiant į Europos rinką. Mes su jais kovojame daug metų, o praėję metai mums buvo dėkingi dėl logistikos problemų pasaulyje“, – pažymi vadovas.
Įmonės gamybos apimtys nuo 2007 m išaugo 25 kartus. 2020 m. gamyba 5 proc. smuktelėjo, palyginus su 2019 m., bet 2021 m. išaugo 14 proc., o praeiti metai buvo rekordiniai gamybos apimčių prasme.
„Tai lemia globalūs dalykai: Europoje atkovojome rinkas iš mūsų konkurentų, kurie pagrinde koncentruojasi Azijoje – Kinijoje, Indijoje, dėl konteinerių kainų, logistikos problemų iš tų šalių“, – aiškina I. Arlauskis.
Jis pažymi, kad Kinijoje sukoncentruoti dideli gamybiniai pajėgumai. Pašnekovas pateikia pavyzdį, kad visame pasaulyje buvo instaliuota 2020 m. buvo instaliuota apie 115 gigavatų vėjo jėgainių, daugiau nei pusė (75 gigavatai) buvo instaliuota pačioje Kinijoje.
„Tai reiškia: kinai patys gamina, instaliuoja, turi didelius pajėgumus. 2021 m. jie pas save pastatė labai mažai, bet jų pajėgumai niekur nedingo, jie pajėgūs užbombarduoti visus detalėmis. Kol konteinerių kainos aukštumose, tai mus labai gelbėja ir padeda. Bet mums nepadeda – žaliavų kainos, nes ten jos taip neaugo kaip Europoje“, – apibendrina „Jupiter Bach“ vadovas.
„Balansuojame tarp konteinerių ir žaliavų kainų“, – priduria jis.
Kai kurias žaliavas įmonė vežasi iš Azijos, bet ne pačios Kinijos. O ir į šią šalį verslas nieko neeksportuoja. Todėl, kaip tikina, Lietuvos ir Kinijos konfliktas įtakos veiklai neturėjo.
„Yra smulkių detalių, kurias norėtume įsigyti iš kinų, ieškome kelių per mūsų partnerius Lenkijoje“, – pažymi I. Arlauskis.
Jo teigimu, įmonė nei per pandemiją, nei šiuo metu tiekimo sutrikimų nejaučia. Žaliavų kainos – didžiausias blogis. Per metus jų kainos išaugo 70-80 proc.
Tiesiogiai karas Ukrainoje taip pat nepaveikė veiklos, tačiau daro spaudimą kainoms.
„Ryšių tiesioginių su Rusija neturime, bet mūsų detalių, ypač metalų, gamintojai, turi. Jie mus informavo apie galimą kainų augimą“, – sako vadovas.
Tauragės įmonėje piko metu – nuo žiemos pradžios iki vasaros vidurio – dirba iki 400 darbuotojų, apie 40 iš jų – ukrainiečiai. Darbuotojai ne tik tiesiogiai samdomi, bet ir nuomojami.
