Galėtume mokėti ir dvigubai daugiau nei pernai
Laidoje „Delfi tema“ Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tikino, kad Vilniaus miestas jau turi užsitikrinęs reikiamą dujų kiekį žiemai, tačiau didžiausias klaustukas lieka jų kaina.
Jis aiškino, kad ji nebus fiksuota, o tai reiškia, kad žiemos metu, esant paklausai, bus perkama rinkos kainomis.
„Dabar, vasaros laikotarpiu, kai dujų suvartojimas yra nukritęs, kaina vis tiek laikosi dėl geopolitinių dalykų apie 160 Eur už megavatvalandę, tai tikėtis, kad žiemos laikotarpiu, kai dujų poreikis bus daug didesnis, kaina bus mažesnė, yra sudėtinga.
Dėl to yra ieškoma alternatyvų ką daryti, jeigu ta kaina bus aukštesnė. Taip pat ne mažesnė rizika yra, kad apskritai gali būti sutrikęs dujų tiekimas dėl to, ką dabar išdarinėja Rusija ir visoje Europoje gali trūkti dujų“, – sakė jis.
„Praėjusį šildymo sezoną mokėjome vidutiniškai apie 90 Eur už megavatvalandę, o jei dabar rinkoje turime kainą apie 160 Eur, kuri yra svyruojanti, galima suprasti, kad dujų kaina būtų vos ne dvigubai didesnė ateinantį sezoną, o tiek atitinkamai galėtų didėti ir šilumos kainos.
Pagrindinis rūpestis yra turėti garantiją, kad šilumos tiekimas nesutriks, bet ir suvaldyti tas kainas, kad gyventojams nereikėtų mokėti dvigubai nei mokėjo pernai“, – teigė vicemeras.
Mazuto deginimas, pasak V. Benkunsko, yra vienas iš planų ir alternatyvų dujoms.
„Jis istoriškai jau buvo naudojamas, ši kuro rūšis buvo rezervinė, bet visa infrastruktūra mazuto deginimui yra daugiau mažiau išlikusi, ją, su nedidelėmis investicijomis galima prikelti.
Jis yra vos ne dvigubai pigesnis negu dujos ir jeigu mes pakeistume dujas mazutu, tai leistų suvaldyti kainas ir tokio drastiško kainų kilimo, kaip deginant dujas, mes galėtume išvengti“, – sakė jis.
Ekspertas kelia klausimus
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas laidoje kalbėjo, kad mazuto deginimas yra „alternatyva iš bėdos.“
„Jau nebegalvojome, kad reikės kada nors dar tą mazutą deginti, galvojome, kad nešvaraus kuro atsisakome ir einame į švaresnę ateitį, bet, deja, atsitiko bėda ir dabar vėl reikia galvoti apie mazutą.
Jis, žinoma, šiuo metu yra pigesnis, problemos jį gauti nėra. Gal daugiau klausimas būtų ar pasiruoš mazutui visas ūkis, šilumos įmonės, katilinės, nes jau praėjo tam tikras laiko tarpas, kai jis nebuvo kūrenamas.
Bendrai, mazutas yra nešvarus, taršus, bet prognozės tokios, kad naftos kainos nekils, gal netgi mažės, nes bus recesija, atitinkamai, ir mazutas bus pigesnis.
Kad dujų kainos mažėtų, tokios prognozės nesimato, galbūt guodžiamasi tuo, kad jos nelabai toliau didės“, – sakė jis bei pridūrė tokį valdžios sprendimą pats pateisinantis.
Tiesa, anot jo, dar viena problema yra taršos leidimai.
„Leidimų kaina per praėjusius 5 m. išaugo nuo 10-15 Eur iki 80-85 Eur. Tai labai prisideda prie kainos“, – sakė ekspertas.
V. Benkunskas dar kartą pažymėjo, kad didelės laimės Vilniuje rinktis deginti mazutą niekas nejaučia.
„Tai yra pasirinkimas – mažiausia blogybė iš visų. Bet gera žinia, kad tai laikinas sprendimas, vieno sezono ir tikimės, kad kogeneracinė jėgainė, kuri dabar yra baigiama statyti „Ignitis“ grupės, ji kitų metų pirmą ketvirtį bent kažkiek pradės veikti, o dar kitą sezoną jau veiks pilna apimtimi ir iš esmės mums nei mazuto, nei dujų nebereikės. Tai yra sprendimas vienam sezonui ir pro sukąstus dantis mes jį turime priimti.
Netgi įskaičiuojant visus taršos leidimus, kuriuos reikės nusipirkti dėl gamtai padarytos žalos, tai yra vis tiek pigesnis variantas nei deginti dujas. Tokia yra ekonomika. <...>
Tokia yra struktūra, kad į šilumos kainą yra įskaičiuojami visi taršos leidimai deginant bet kokią kuro rūšį, ar tai būtų dujos, ar biokuras. Tik, be abejonės, ta suma bus didesnė, nes mazutas yra taršesnė kuro rūšis, kuri yra naudojama šilumos gamyboje, bet sumoje tai bus pigiau nei kitos kuro rūšys“, – sakė vicemeras.
Liko išspręsti techninius dalykus
V. Benkunskas pasakojo, kad deginti mazutą šiandien technines galimybes Vilnius turi, o tam atnaujinti reikalingos investicijos yra minimalios.
„Daug didesnės problemos ar iššūkiai, kuriuos dabar nagrinėjame, yra logistiniai, kaip mazutą atsigabenti iki įmonės. Tai yra tokia kuro rūšis, kurią reikia tiekti į deginimo katilus pašildytą iki tam tikros temperatūros, nes kitaip jis sustingsta ir tai yra papildomi kaštai palaikyti temperatūrą. Reikia išspręsti šiuos logistinius dalykus.
Šiuo metu yra reikalingi tam tikri teisės aktų pakeitimai leisiantys šilumos gamybos įmonei įsigyti ir deginti šią kuro rūšį. Taip pat reikalingi aplinkosauginiai leidimai, tai jau yra Aplinkos ministerijos darbo laukas“, – ko dar reikia, vardijo jis.
Pasak vicemero, Vilniaus šilumos tinklai šiuo metu rengia poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.
„Visus namų darbus ruošiamės, bet galutinio sprendimo, ar tikrai nueisime šiuo keliu, nėra, tai bus aišku artimiausių savaičių bėgyje, kuomet turėsime atsakymus į visus klausimus, taip pat ir techninius“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar buvo svarstyta kitų alternatyvų mazutui, vicemeras tikino, kad, atsižvelgiant į kainą, jų nelabai yra.
„Dujos atkrenta, kaip brangi kuro rūšis, turime mazutą ir yra svarstomas dyzelinis pečių kuras, bet jo kaina yra pakankamai reikšmingai didelė ir realiai ekonominės naudos nematome. Tai turime tą vieną alternatyvą su kuria dirbame.
Gali atsitikti taip, kad kažkas atsitiks dujų rinkoje, kaina grįš į praeitų metų lygį ir tada ta alternatyva atkris ir mes liksime su dujomis, bet tai prognozuoti <...> sudėtinga, todėl tie planai yra lygiagrečiai svarstomi“, – sakė jis.
Kogeneracinė jėgainė būtų pakeitusi situaciją
V. Benkunsko teigimu, tai, kad aukšta dujų kaina gali laikytis keletą metų, o sprendimas deginti mazutą gali būti ne trumpalaikis, yra labiau teoriniai pasvarstymai.
„Yra visos prielaidos, kad šiuo šildymo sezonu mazuto ir dujų naudojimas Vilniaus mieste pasibaigs, nes jau prieš dvejus metus turėjo būti pabaigtas „Ignitis“ valdomo projekto statybos ir Vilnius jau turėjo nebenaudoti nei dujų, nei kito iškastinio kuro, o apsirūpinti šiluma deginant atliekas ir biokurą.
Deja, „Ignitis“ grupei nepavyko suvaldyti savo procesų ir dėl to tas vėlavimas atsitiko, bet gera naujiena ta, kad statybos šiai dienai atsinaujinusios, juda į priekį ir yra visos prielaidos, kitų metų pirmą pusmetį jos bus pabaigtos“, – apie „Ignitis“ kogeneracinę jėgainę kalbėjo jis.
Vicemeras teigė, kad Vilnius iš esmės, lyginant su kita Lietuvos dalimi, vėluoja atsisakyti iškastinio kuro.
„Tam istoriškai yra daug priežasčių, o pagrindinė, kurią įvardinčiau – nepasisekęs šilumos ūkio nuomos projektas, kai buvo 15 m. šilumos ūkis išnuomotas privačiam investuotojui, „Veolia“ grupei. Iš to laikotarpio turime tik blogus prisiminimus. <...>
Tas laikotarpis ir neleido atlikti konversijų, kurias kitos savivaldybės padarė“, – sakė jis.
Energetikos ekspertas V. Jankauskas pridūrė, kad šiandien Vilniuje veikianti kogeneracinė jėgainė būtų iš principo pakeitusi situaciją.
„Mes giriamės ir didžiuojamės, kad Lietuva nuo iškastinio kuro labai sėkmingai perėjo prie biokuro, o didesnis dujų vartotojas liko tik Vilnius. <...>
Kalbant apie kogeneracinę jėgainę, nepasisekė su investuotoju, niekas nesitikėjo, kad atsitiks taip, kad negalės savo darbų dirbti. Aiškiai sukrito blogos aplinkybės“, – sakė jis.
„Delfi“ primena, kad trečiadienį Vyriausybė posėdyje priėmė nutarimą, kuriuo centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms leidžiama lanksčiau įsigyti krosnyse naudojamo dyzelino ir mazuto. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad taip sprendžiama Vilniaus problema, o sostinės poziciją šiuo klausimu vadina kurioziška.
Energetikos ministerijos parengtame teikime paaiškinama, kad energetikos srityje veikiančių įmonių pirkimų tvarką reikia keisti dėl ekonominio naudingumo, energetinio saugumo ir energijos tiekimo patikimumo. Centralizuotai tiekiamos šilumos įmonėms bus leidžiama pasirinkti tokią kuro rūšį (įskaitant krosnių kurą (dyzeliną) ir mazutą), kuri užtikrintų mažiausią šilumos tiekimo kainą vartotojams 2022–2023 metų šildymo sezono metu.
