Užsienio žiniasklaidoje pasirodė krizinio plano projektas, kuriame viena iš paminėtų galimų priemonių – nuo rudens vieši pastatai, biurai ir komercinės paskirties objektai galėtų būti šildomi ne daugiau kaip iki 19 laipsnių.
„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymi, kad dalis ES valstybių pakankamai izoliuotos nuo bendros ES rinkos, tad joms taupyti visiškai nebūtų prasmės. Anot jo, ir Lietuvai neteks veržtis diržų – nereikės pradėti taupyti ir šią žiemą šalti.
„Kalbant apie Lietuvą, apie 75 proc. visos šilumos energijos pagaminama iš biokuro. Tai prasmės mums visiškai nėra“, – Delfi sakė jis.
„Lietuvai, kaip ir Skandinavijos bei kelioms kitoms ES šalims (žr. grafiką), šią žiemą neteks šalti, o ir sąskaitos už šildymą nebus didelės, nes biokuras Lietuvoje šiuo metu yra net 6 kartus pigesnis nei gamtinės dujos.
Tiesa, Vilniui gali tekti pašalti, nes dėl vėluojančios kogeneracinės elektrinės statybos, Vilnius vis dar reikšmingą dalį šilumos energijos pasigamina iš dujų – dėl to šilumos energijos kaina Vilniuje yra 2 kartus didesnė nei Kaune ar Klaipėdoje, o žiemą šis skirtumas gali dar labiau išaugti“, – feisbuke rašo ekonomistas.
Pašnekovas svarsto, kad EK ruošiamas krizinis planas labiau yra viešųjų ryšių priemonė, siekiant atkreipti dėmesį į galimus sunkumus šią žiemą tam tikrose ES šalyse.
„Visų pirma Vokietijoje ir Austrijoje, nes jos labai priklausomos nuo Rusijos ir neturi daug alternatyvų. Iš dalies priklausoma ir Olandija, o kitos šalys kaip Skandinavijos ir Lietuva didžiąja dalimi naudoja biokurą.
Mūsų rodiklis, kiek procentų pagaminame šilumos energijos iš atsinaujinančių išteklių, yra antras ES po Švedijos. Mums negresia tokie dalykai kaip Nyderlanduose ar Vokietijoje, kad reikės prisukti šildymą iki 19 laipsnių, išskyrus Vilnių“, – apibendrino jis.
Pašnekovas sako, kad dėl dujų trūkumo mums irgi nereikės imtis jokių priemonių.
„Tikrai dujų trūkumo nebus, nes suskystintų dujų terminalas pilnai patenkina mūsų poreikius, ir Estija jį turės, Lenkija, tikėtina, šių metų pabaigoje turės jungtį su Norvegija, manau, anglies pakūrens daugiau. Taigi mūsų regionas apsirūpinęs dujomis. Tai labiau aktualu Vokietijai, Austrijai, kitoms centrinėms Europos šalims, kurios ilgus metus didina priklausomybę nuo Rusijos“, – sako Ž. Mauricas.
Ekonomistas mano, kad dabartinė situacija nėra tokia bloga, kokia galėjo būti po 5 metų.
„Gal ir gerai, kad energetinis karas įvyko dabar, o ne po 5 metų. Manau, Europa tada būtų dar labiau priklausoma nuo rusiškų dujų, jei nebūtų visų šių įvykių. Situacija būtų daug sudėtingesnė. Vokietija buvo suplanavusi iki 2030 metų ženkliai didinti dujų naudojimą, statė „Nord stream 2“. Situacija dar nėra tokia prasta kokia galėjo būti“, – vertina jis.
EK projekte pažymima, kad jeigu valstybės narės imsis priemonių jau dabar, staigaus dujų nutraukimo poveikis būtų sumažintas trečdaliu. Tekste taip pat minima, jog yra „didelė rizika“, kad Rusija šiais metais sustabdys dujų tiekimą į Europą.
Rusija jau dabar yra užsukusi dujas Lenkijai, Bulgarijai ir Danijai. Be Italijos ir Vokietijos, tiekimas apribotas Prancūzijai ir Slovakijai.
Ž. Mauricas pritaria, kad išlieka nemaža rizika, kad Rusija sustabdys dujų tiekimą Europai.
„Tikrai neatmesčiau tikimybės, kad bent jau kelioms savaitėms ar mėnesiams Rusija sukinės dujų vamzdį. Dar priklauso ir nuo oro, jei bus šilta žiema, mums dujų užteks“, – sako jis.
„Jau dabar praktiškai Rusija didžiąja dalimi sustabdžiusi dujų tiekimą. Europos dujotiekį „Yamal“ pirmą kartą sustabdė gruodį, galutinai išjungė gegužę, dalį pietų srauto atjungė, pvz., Bulgariją, per Ukrainą srautas irgi smarkiai sumažėjęs.
„Nord stream“ buvo likusi vos ne vienintelė jungtis. Manau, kad Rusija energetinį ginklą naudos. Matydama, kad nelabai sekasi Ukrainoje karo fronte ji bandys turbūt pratestuoti ES vienybę ir politinį stabilumą, bandydama sukelti kiek įmanoma didesnę ekonominę krizę Europoje. Bet visų pirma energetinę.
Rusijai kitais metais bus vis sunkiau šantažuoti Europą. Praktiškai čia jau paskutinieji metai ir žiema, kai Rusija gali daryti reikšmingesnį poveikį ES energetinei sistemai. Kitą žiemą praktiškai nebegalės, nes labai daug investuojama į atsinaujinančią energetiką, daug infrastruktūros statoma, vartojimas natūraliai nukris“, – dėsto ekonomistas.
Ekonomisto teigimu, Europa dujų trūkumo dar nejaučia.
„Birželio duomenimis, dujų importas ES sumažėjo tik 2-3 proc. Tai praktiškai nėra jokio sumažėjimo. Suskystintų gamtinių dujų importas išaugo iki 70 proc. Tai pilnai kompensavo importą iš Rusijos. Tai tų dujų trūkumo nėra“, – aiškina Ž. Mauricas.
EK plane pažymima, kad ES siekia kuo daugiau dujų sukaupti saugyklose ir žiemai sukurti tiekimo „buferį“, kai šildymo poreikis yra didžiausias. ES dujų saugyklos šiuo metu užpildyta 62 proc., o tai nesiekia išsikelto tikslo iki lapkričio pasiekti 80 proc.
Ekonomistas Ž. Mauricas mano, kad saugyklos užpildytos pakankamai neblogu lygiu.
„Gamtinių dujų saugyklų užpildymo lygis – neblogas. Istoriškai labai didelis. Vokietijoje saugyklos, kurių nevaldo „Gazprom“, užpildytos per 70 proc. Toks lygis įprastai buvo pasiekiamas maždaug rugsėjį. Tai dviem mėnesiais užpildyta avansu. „Gazprom“ valdomose saugyklose užpildyta apie 30 proc. Tai bendras lygis turėtų būti apie 60 proc.
Tai – neblogos tendencijos. Jei sumažinsime vartojimą, daug šansų, kad žiemą galime neblogai išgyventi. Dar nuo oro viskas priklausys. Manau, pavyks išsisukti iš situacijos be didesnių stabdžių, jei bus šilta“, – dėsto jis.
Pašnekovo vertinimu, Europos dujų krizės pasekmes Lietuva pajus ne per dujų trūkumą, o itin išaugusias kainas. Ateinanti žiema dujų kainų požiūriu laukia ekstremali.
„Su kainomis nieko gero nebus. Dujų rinkos ateities sandoriai jau įskaičiuoja, kad Rusija užsuks dujas. Jie rodo, kad šią žiemą dujų kaina bus beveik dvigubai (apie 80 proc.) didesnė nei praeitą žiemą, o praeitą žiemą buvo didesnė 4-5 kartus nei įprastai.
Grubiai turėsime 10 kartų didesnę kainą nei įprastai. Šią žiemą turėsime ekstremalią, kitą – kiek mažiau, bet vis dar ekstremalią, ir tik 2024-2025 m. dujų kaina pradės kristi. O 2026 m. sugrįš arti to lygio, kuris buvo prieš energetinį karą“, – komentuoja Ž. Mauricas.
