Lietuvos energetikos agentūra teigia, kad dujų kainų mažėjimas prognozuojamas tik antroje 2024 metų pusėje.
„Tendencijos, kad elektros kaina sumažės, nematome. Šiuo metu nepaisant atsinaujnančių išteklių plėtros, elektros kainą lemia tai, kas yra brangiausias resursas (dujos – red.) Čia Lietuva nėra išimtis. Britai pradėjo kalbėti, kad reikia keisti šį metodą. (...) Iki 2023 metų, pagal dabartinės tendencijas, jeigu neįvyks dar kažkokių kataklizmų, tendencijų mažėjimui nėra“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį komentavo LEA patarėja Agnė Bagočiutė.
Ji atkreipė dėmesį, kad nors elektros kaina nustatoma pagal brangiausią gamybos resursą, tačiau didžiausius pelnus uždirba atsinaujinanti energetika. Kita vertus, tikimasi, kad tie pelnai bus investuojami į atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrą. Ir pagal ketinimų protokolus matyti, kad 2025 metais situacija su pačios Lietuvos elektros generacija dėl to turėtų pasikeisti.
LEA energetikos duomenų analitikas Karolis Kelpšas pastebi, jog yra diskusijų, ar tikrai atsinaujinančios energetikos atstovai suinteresuoti investuoti į plėtrą, jeigu ji reikštų pelnų mažėjimą.
„Atsinaujinantys ištekliai gauna milžiniškus pelnus už savo generaciją. Kodėl toks modelis priimtinas? Nes šie šaltiniai investuos pelną į plėtrą ir išstums brangiuosius generacijos šaltinius ir turėsime pigią elektrą. Bet ar tikrai tos technologijos suinteresuotos plėstis, jeigu žino, kad išstums elementą, kuris generuoja joms pelną?
Yra mėginimų spręsti šitą dilemą uždedant papildomus mokesčius atsinaujinančiai energetikai“, – sakė K. Kelpšas.
LEA skaičiuoja, kad vis dėlto Lietuvoje, pagal suplanuotas saulės elektrines, iki 2025 metų pabaigos turėtų būti įrengta dar 1380 MW, tai sumažintų importą 11 proc. Dar pastačius 1428 MW vėjo elektrinių, galima sumažinti importą 37 proc. Tai yra, numatytos vėjo ir saulės elektrinės šalies importą sumažintų nuo maždaug 65 proc. iki 17 proc.
„Panašu, kad elektros gamybos sektoriaus laukia didžiulė transformacija: pereisime prie valstybės, kuri sugebės pasigaminti daugiau negu 80 proc. pati. Tikėsimės, kad tai atsilieps ir kainų mažėjimui“, – sakė K. Kelpšas, kalbėdamas apie pokyčius iki 2025 metų.
Tuo metu elektros kaina toliau auga visose lyginamose valstybėse. Pasak LEA, toks kainų augimas susijęs su aukšta temperatūra birželio mėnesį, taip pat atidėtas Suomijos atominės elektrinės paleidimas.
„Dar vienas įdomus dalykas, kad didžiausia kaina iš visų lyginamų valstybių stebima Lietuvoje. Taip yra jau trečius metus – kad šiltuoju metu laiku turime didžiausias elektros kainas. „Litgrid“ komentavo, kad pagrindinė priežastis – nusekę vandens rezervai Skandinavijoje.
Kitos priežastys, tai karščiai birželio mėnesį apribojo elektros srautą „NordBalt“ jungtimi su Švedija. Dar kita priežastis: Vokietijoje labai gerai išvystyta saulės elektrinių generacija, todėl šiltuoju metu laiku jie turi daug pigios energijos ir lyginant perspektyvoje mūsų regionas pasirodo brangiausias“, – kalbėjo ekspertas.
Lietuvoje tęsiantis elektros rinkos liberalizavimui, skaičiuojama, kad jau daugiau kaip pusė trečiojo etapo vartotojų pasirinko nepriklausomą tiekėją. LEA ekspertai vadina sprendimą „gudriu“.
„Gudru sudaryti sutartį dabar, nes nežinome, kurioje vietoje (kainų prasme biržoje – red.) esame, ar tos kainos kils iki metų pabaigos“, – teigia K. Kelpšas.
A. Bagočiutė taip pat teigia, kad kol kas matant elektros kainų biržoje augimo tendencijas, patariama nelaukti liberalizavimo pabaigos gruodį.
„Fiksuoti dabar ir esant poreikiui iki gruodžio keisti. Ką akcentavome antrojo etapo pabaigoje, sutartis galima keisti. Rekomenduotume nedelsti, o jeigu kaina sumažėtų, tai persirašyti sutartis. Antrajame etape labiausiai laimėjo tie, kurie rinkosi apie kovo mėnesį“, – teigė A. Bagočiutė.
Agentūra pateikė pastarųjų dienų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) statistiką, pagal kurią iš viso nepriklausomą tiekėją jau pasirinko 68 proc. vartotojų: pirmajame etape – 99 proc., antrajame – 88 proc., trečiajame – 53 proc.
LEA: brangstant degalams gyventojai nelinkę važiuoti mažiau
Kalbant apie palyginti aukštas degalų kainas Lietuvoje, agentūra teigia, kad suvartojimo mažėjimo nemato.
„Pagal dabar paskelbtus statistikos duomenis, nepaisant kainų augimo, nemažėja suvartojimas (...) Nepaisant kainų augimo lietuviai linkę važiuoti daugiau nei pernai“, – kalbėjo LEA patarėja A. Bagočiutė.
Ji santūriai vertina galimybes mažinti mokesčius degalams, nors mokesčiai ir sudaro nemenką kainos dalį.
„Buvo kalbama apie mokesčių mažinimą, apie biodegalų dalies atsisakymą, nors ji sudaro mažą dalį kainoje, (...) bet norime paakcentuoti, nors mes nežinome priežasčių, nemažą įtaką kainos didėjimui daro didmenininko marža, tačiau Lietuva nėra išskirtinė, tokios tendencijos yra visoje Europoje ir netgi pasaulyje“, – sakė A. Bagočiutė.
LEA patarėja neprognozavo, kokios degalų kainų tendencijos laukia, bet kol kas jos sumažėjo.
„Nedrįsčiau prognozuoti, kokios tendencijos bus, bet žiūrint trumpąjį laikotarpį, bet stebime trečią savaitę iš eilės tiek benzino, tiek dyzelino kainos mažėjimą (...) Bet Lietuvoje nuo praėjusios savaitės benzinas sumažėjo apie 4 centus, o dyzelinas tiek pat. Įdomi tendencija, kad benzino ir dyzelino kainos beveik susilygino. Benzinas kainuoja 1,946, o dyzelinas – 1,932 euro“, – komentavo A. Bagočiūtė.
Ekspertai vis dėlto siūlo mažinti savo greitį keliuose ir ekonomiškiau naudotis automobiliu, tai padėtų sutaupyti. Anot LEA, pagrindinis naftos produktų naudotojas šalyje – kelių transportas (83,24 proc.,), pramonė sunaudoja vos 1,64 proc., o kiti sektoriai – 5,12 proc.
Taigi, sumažinus greitį nuo 110 iki 90 km per valandą statistiniam automobiliui Lietuvoje (nuvažiuojančiam 13 tūkst. km per metus ir naudojančiam 6,5 litro 100-ui km) prognozuojamas sutaupymas būtų 84,5 euro per metus. Valstybė dėl to kasmet sutaupytų apie 420 tūkst. barelių naftos produktų.
Vykstant su pakeleiviu, padidinant kondicionieriaus temperatūrą 3 laipsniais, palaikant tinkamą padangų slėgį, taikant „eko-vairavimo“ principus, prognozuojamas sutaupymas 100 eurų per metus. Valstybė kasmet sutaupytų dėl to apie 500 tūkst. barelių naftos produktų.
„Kiekvienas žmogus gali ne tik padėti valstybei, bet ir sutaupyti savo kišenei. Jeigu žmonės sumažina greitį autostradoje, sutaupo 84 eurus, jeigu du trys žmonės automobilyje, jau gali dar labiau sutaupyti. Darbas nuotoliu taip pat padeda taupyti“, – sakė LEA energetinio saugumo projektų vadovas Petras Katinas.
„Jeigu visi pradeda maksimaliai taupyti, tai mes galime, berods, du mėnesius neimportuoti naftos. Be čia jau toks visiškai teorinis skaičiavimas“, – pridūrė jis.
Pasak agentūros, bent trijų dienų per savaitę darbas nuotoliu (esant vidutiniam 15 km atstumui iki darbo vietos, taip sumažinant per tris dienas ridą iš namų) leistų sutaupyti per metus 561,6 euro, o valstybė sutaupytų apie 2,789 mln. barelių naftos produktų.
Vieną dieną per savaitgalį nesinaudojant automobiliu (didžiuosiuose miestuose rida sumažėtų 36,6 km per dieną) – galima sutaupyti apie 228 eurų per metus, o valstybei – 1,13 mln. barelių.
Dar vienas pasiūlymas – trumpus atstumus eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu. Sutaupymas žmogui per metus – 169 eurai, valstybei – 839 tūkst. barelių.
Galiausiai rekomenduojama naudotis viešuoju transportu: vykstant į darbą 2 dienas per savaitę ir atsižvelgiant į viešojo transporto bilieto kainą (vidutinė kelionės trukmė iki 60 min.) – prognozuojamas sutaupymas žmogui sieks 101 eurą per metus (valstybė kasmet sutaupytų apie 502 tūkst. barelių.
