Mato galimybę ankstinti strateginį projektą
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis teigė, kad Baltijos šalims siekiant sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuva mato galimybių paankstinti šį 1,6 mlrd. eurų vertės projektą. Dabartinė galutinė data yra 2025 metų pabaiga.
„Įgyvendinus sinchroninių kompensatorių projektą (Lietuvoje įrengus du iš trijų – red.), taip pat Lietuvoje įgyvendinus 200 megavatų baterijų parką ir Estijoje pastačius vieną sinchroninį kompensatorių, o estai jį jau montuoja, – 2024 metų pirmoje pusėje, gal net pirmame ketvirtyje mes būtume pasiruošę sinchronizuotis su kontinentine Europa technologiškai“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo R. Masiulis.
„Reikia tuos dalykus suderinti su latviais, estais, mes tuos projektus jiems rodėme. Sinchronizuotis turi visos trys šalys, bet bent jau Lietuvoje matome, kad tai yra techniškai įmanoma“, – pridūrė jis.
Operatorės vadovo teigimu, „Harmony Link“ jūrinio kabelio su Lenkija įgyvendinimo data, tikėtina, nusikels 2027 metams. Bet, pasak R. Masiulio, tai netrukdo įgyvendinti strateginį sinchronizavimo projektą.
R. Masiulis, paaiškino, kad kabelių statyba pasaulyje pasiekusi apogėjų. Karas Rusijos su Ukraina „išjudino“ žaliosios energetikos plėtrą visoje Europoje.
„Kabelių reikia absoliučiai visoje Europoje, kabelių reikia ir mums. Rangovai indikuoja, kad nesugebės padaryti projektų 2025 metais, kalba apie 2027 metus. Bet „Harmony Link“ yra prekybos kabelis, be jo sinchronizacija gali vykti. Dabar prekyba vykdoma per liniją Alytus-Elkas (tai yra, per žemyninę jungtį su Lenkija „LitPol Link“ – red.), kai sinchronizuosimės, ši bus naudojama kaip sinchroninė jungtis“, – sakė R. Masiulis.
Šiuo metu „Litgrid“ jau įgyvendino 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų.
„Mes turime labai stiprų politinį stimulą ieškoti būtų spartinti sinchronizaciją ir tokių būdų radome. Mes visus savo sinchronizacijos projektus suskirstėme į tam tikras grupes. Pirmą grupę sudaro projektai, kurie būtini, kad sinchronizacija vyktų sklandžiai“, – teigė R. Masiulis.
„Litgrid“ vertinimu, įgyvendinus aukščiau minėtas bei kitas priemones, techninę galimybę sinchronizuotis jau 2024 metais turėtų visos Baltijos šalys. Mintys spartinti sinchronizaciją susijusios su geopolitinėmis įtampomis regione.
R. Masiulis teigė, kad Lietuva būtų pasiruošusi tam atvejui, jeigu Rusija atjungtų ją nuo posovietinio BRELL žiedo, kuriame šiuo metu veikia trys Baltijos šalys ir nuo kurio ketinama atsijungti.
„Jeigu Rusija mus atjungtų, kad ir šiandien, mes būtume tam pasiruošę. Pagal mūsų analizę, nereikėtų riboti elektros vartojimo, didelių pasekmių šitoje srityje nebūtų“, – aiškino vadovas.
Lietuva sistemos izoliuoto darbo bandymą ketina atlikti šiais metais.
Elektros suvartojimas Lietuvoje išaugs daugiau, nei manyta
Kalbėdamas apie elektros suvartojimo augimą, jis atkreipė dėmesį į atsinaujinančių išteklių plėtrą.
„Žaliasis kursas keičia elektros suvartojimo prognozę, reiškia, tos žaliosios technologijos yra jų greitesnis vystymasis, projektų padidinimas rodo, kad ir elektros vartojimas didės. Mažiname iškastinio kuro vartojimą ir pereiname prie elektros“, – kalbėjo R. Masiulis.
Anot jo, 2022-2031 metų plane prioritetai yra elektros tinklų su žemynine Europa sinchronizacija, atsinaujinančių išteklių integracija ir elektros perdavimo tinklo modernizavimas.
„Kita svarbi žinia, norime parodyti, kaip auga investicijų skaičius „Litgrid“. Jeigu sinchronizacija buvo ta dalis, dėl kurios labiausiai jaudinomės, tai dabar esame ramesni (...), bet atsiranda kitas frontas – mūsų tinklo priežiūros projektai, kurių skaičius augs per ateinantį dešimtmetį“, – sakė jis.
Atsinaujinančių išteklių plėtra veikia ir „Litgrid“, nors projektus vykdo patys šios energetikos atstovai, tačiau prižiūri juos operatorė.
„Litgrid“ vertinimu, didžiausią elektros poreikio augimą per ateinantį dešimtmetį lems transporto sektoriaus elektrifikacija, įskaitant geležinkelių linijų elektrifikavimo siekius ir elektromobilių plėtrą, šilumos siurblių skaičiaus didėjimas ir elektrolizės (vandenilio gamybos) pramonė, kuri elektros suvartojimo kreivę net 13 proc. turėtų kilstelėti 2030-aisiais.
„Elektromobiliuose augs vartojimas, elektriniai traukiniai, „Rail Baltica“, šilumos siurbliai ir pramonės plėtra“, – sakė R. Masiulis.
Pikinė galia augs 9 proc. daugiau nei planuota pernai, iš viso – 31 proc. Tinklas bus paruoštas prijungti 7 gigavatus (GW) atsinaujinančių energijos išteklių po dešimties metų. Dabar tinklas yra pasiruošęs 3,5 GW.
Pasak bendrovės, didžiausia investicijų suma artimiausią dešimtmetį – 898 mln. eurų – bus skiriama tinklo atstatymo darbams, beveik 794 mln. eurų – strateginiams šalies projektams, maždaug 200 mln. eurų – naujos statybos darbams.
„Litgrid“ mintyse tie tinklo patikimumo projektai pradeda sudaryti didesnę dalį nei sinchronizacija. Į „Litgrid“ ateina neramus laikas. Sutapo pikai – tiek tinklo atsinaujinimas, tiek tinklo plėtra, kad galėtume priimti daugiau atsinaujinančių išteklių“, – teigė R. Masiulis.
Bendrovė šių metų dešimties metų plane prognozuoja, kad 2031 metais bendras elektros suvartojimas (tai yra, neskaičiuojant Kruonio HAE užkrovimo, bet įskaitant technologines tinklų sąnaudas) šalyje bus 46 proc. didesnis nei pernai, kai jis siekė apie 12,8 TWh. Dar praėjusiais metais „Litgrid“ prognozavo, kad po dešimtmečio bendras elektros suvartojimas išaugs iki 15 TWh, dabar prognozė jau siekia 18,7 TWh.
Skaičiavimai plane atnaujinti įvertinus Europos žaliojo kurso veiksmus ir pastaruoju metu stebimą staigų Lietuvos gyventojų ir verslo posūkį prie elektros energija grįstų sprendimų.
„Tie dešimtmečio plano pataisymai buvo didesni nei įprasta, tai skatina pasikeitusi situacija, karas Ukrainoje, kas veikia rinkas, stumia atsinaujinančią elektrą. Turime stiprų palaikymą ir spaudimą spartinti sinchronizaciją“, – sakė R. Masiulis.
Dar viena iš paliestų temų – specialistų trūkumas. Bendrovės teigimu, energetikoje šiuo metu vyksta didžiulė transformacija ir jai įgyvendinti reikės iki trijų kartų daugiau specialistų.
„Litgridui“ labai trūks darbo jėgos, mes jau matome projektų vadovų, inžinierių, automatikų, elektronikos inžinierių, energetikos inžinierių, atsinaujinančių (išteklių) specialistų (trūkumą – red.), su universitetais pradėjome daugiau bendradarbiauti. Norime tą žinią paskleisti: reikės labai daug specialistų, beveik dvigubai turėsime auginti jų skaičių“, – teigė R. Masiulis.
