Liepos pradžioje tiekimui iš Rusijos sumažėjus, dujos Europoje jau brangsta. „GET Baltic“ biržos duomenimis, antradienį jų kaina buvo pasiekusi 156,37 euro už megavatvalandę, t. y. maždaug trečdaliu daugiau nei birželio pradžioje.

Kaip skelbta, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Kremlius nuosekliai mažina dujų tiekimą Europos valstybėms. Atsisakius už jas atsiskaityti rubliais rusiškos dujos jau kelis mėnesius nebetiekiamos Lenkijai, Bulgarijai, Danijai. Dujų tiekimas dujotiekiais taip pat apribotas Prancūzijai, Vokietijai.

Didelės grėsmės nėra

V. Sinkevičius „Delfi“ sakė, kad Europos Komisija ruošiasi galimybei, jog pirmasis „Nord Stream“ liks užsuktas ir po liepos 21 dienos.

„Komisija planuoja liepos 20 dieną reaguoti ir pristatyti komunikatą, planą, kaip vykdomas pasirengimas žiemai, kokie yra numatomi scenarijai. Jie yra įvairūs testuojami. Nuo visiško netiekimo iki minimalaus ir pan. Kad būtų pasiruošta visiems atvejams“, – sakė jis.

Pašnekovas pastebėjo, kad šantažuodama Europą Rusija savotiškai prisideda prie EK planų įgyvendinimo.

„Dabar tokios staigios krizės nėra. Šiemet ir taip buvo planuota sumažinti dviem trečdaliais tiekimą iš Rusijos. Siekiame užpildyti saugyklas ir šiandien tai padaryta 55 proc. Netgi Rusijai visiškai sumažinus tiekimą „Nord Stream 1“, mes matome, kad 80 proc. tikslas bus pasiektas.

Aišku, tai leistų užtikrinti tiekimą šiai žiemai. Toliau dirbame su diversifikacija. Vienas dalykas yra SGD importas iš JAV, o dabar pasirašytos sutartys su Egiptu ir Izraeliu, su Norvegija didinami pajėgumai.

Šiuo atveju pagrindiniai keliai yra du – diversifikacija ir saugyklų užpildymas, pasiruošiant ilgesniam laikotarpiui, jei dujų nebūtų gaunama. Kitas kelias – energetinis efektyvumas, sprendimai taupant resursus. Kalbame apie taisykles dėl patalpų šildymo ar šaldymo, kur vienas laipsnis leistų sutaupyti didelius dujų kiekius.

Ilguoju laikotarpiu yra visiška diversifikacija ir iškastinio kuro atsisakymas. Perėjimas prie atsinaujinančios energetikos. Tai nėra naujiena. Atsiminkime visą priešistorę, dar iki Ukrainos užpuolimo. Tada dujos po COVID siekė maksimumą, atsigavo gamyba, „Gazprom“ tiekė vykdydamas minimalius kontraktinius įsipareigojimus, jau tada pastebėjome, kad kažkas yra ne taip. Kodėl įmonė, kuri turėtų užsidirbti, kurios tikslas turėtų būti tai, tiekia minimalius kiekius? Tai buvo aiškus signalas. Vėliau, jau prasidėjus karui Ukrainoje, buvo dujų nutraukimo incidentas Bulgarijai ir kitoms šalims narėms. Tai nieko naujo, absoliučiai tikėtina“, – sakė jis.

Virginijus Sinkevičius
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Eurokomisaras dar pabrėžė, kad didelės grėsmės dėl šios žiemos Europoje nėra.

„Rusija tik paspartina tuos procesus, kalbant apie diversifikaciją ir Rusijos iškastinio kuro atsisakymą. O kalbant apie dar kitą žiemą, tikrai reikės labai smarkiai užtikrinti, kad numatyti diversifikacijos planai būtų įgyvendinti, kad tiekėjai įgyvendintų pajėgumus. Taip pat – kad energetinio efektyvumo planai būtų pasibaigę, – sakė jis. – Pagrindinis alternatyvus dujų šaltinis yra JAV. Taip pat turime Katarą, Norvegiją, Egiptą, Alžyrą, Azerbaidžaną.

Žiūrime ir naujų rinkų, bet sudėtingiausias dalykas, kalbant apie dujas, yra transportavimas. Pavyzdžiui, Turkmėnistanas tikrai turi galimybių ir išgauna labai didelius kiekius, bet neturime, kaip jas atsigabenti į Europą. Tai yra didžiausias iššūkis.“

Koziris, bet tirpstantis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius R. Švedas svarstė, kad žiūrint iš Vladimiro Putino perspektyvos, jo tikslas yra kuo skaudžiau įgelti savo dabartinei advokatei (ar net kelioms advokatėms), t. y. Vokietijai ir Italijai.

„Jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą po metų, Europa bus smarkiai labiau pasiruošusi. Galima žala, efektas būtų toks, kad kuo anksčiau, tuo geriau. Jei Rusija norėtų padaryti kuo didesnę žalą Europai panaudojant dujotiekį, tai ji būtų didesnė tada, kai ji dar nebūtų pasiruošusi pakankamai. Taigi, tai tikėtina, o motyvas būtų būtent toks – padaryti kuo didesnę žalą. Galbūt tada Vokietija labiau advokataus už Kremlių. Pavyzdžiui, dėl Kaliningrado tranzito matome, kad tai vyksta.

Pasakius tai, reikia pastebėti, kad Europa nesėdi rankų sudėjusi. Europa ir ta pati Vokietija ruošiasi labai intensyviai, yra paskelbusi, kad skiria išskirtinai dideles sumas ir skubiai stato SGD terminalus. Beje, tokius, kuriuos galima pastatyti greičiausiai, t. y. lietuviško standarto, tai plaukiojantys terminalai, kuriuos jau ir įsigijo. Dabar ruošiasi greitai statyti krantines, kad galėtų priimti tas dujas į sistemą. Visa Europa nustatė naujus standartus, kad smarkiai anksčiau turi būti užpildytos požeminės dujų saugyklos dujomis. Tam, kad būtų tinkamai pasiruošta žiemai“, – sakė jis.

„Tol, kol ta korta dar yra stipri, kol yra kozirinė, dar bando ja mušti Putinas, manyčiau taip, bet koziris tuoj pasikeis ir nebebus dujos kozirinė korta“, – apibendrino R. Švedas.

Energetikos ekspertas netgi palinkėjo, kad jei Rusija tiekimą nutrauktų, galbūt tai būtų geras žingsnis, nes iškart sudėliotų santykį tarp ES ir Rusijos į savo vietas.

„Dabar priimtos sankcijos, ypač energetikos srityje, yra su pereinamaisiais laikotarpiais arba skylėtos. Jos negalioja dujoms, vis dar ne visi bankai yra. Tai nėra ta sankcija, kuri turėtų būti įvesta. Radikalus sprendimas iš Rusijos pusės eilinį kartą paskatintų Europą veikti sparčiau. Tiek užsitikrinant energijos tiekimą iš kitų šaltinių, tiek smarkiai sparčiau žengiant prie atsinaujinančios energetikos.

Šiuo metu spartos trūksta ir galime pripažinti, kad tokia radikali, ekstremali Rusijos pozicija suvienijo Europą, NATO ir paspartino daugelio Europos šalių sprendimus užsitikrinant energijos tiekimo saugumą.

Jei Rusija nebūtų elgusis taip agresyviai Lietuvos atžvilgiu, galbūt ir Lietuva nebūtų pastačiusi to terminalo. Bet buvo matoma, kad Rusija, būdama vienintelė dominuojanti energijos išteklių tiekėja Lietuvai, piktnaudžiavo savo padėtimi. Taikė nepagrįstai aukštas kainas, grasino nutraukti tiekimą ir tokiu būdu paskatino Lietuvą sukurti alternatyvą. Dėl to Lietuva dabar energetine prasme jaučiasi saugiai.

Tai lazda su dviem galais. Tas ekstremalus Rusijos elgesys, piktnaudžiavimas padėtimi, bandymas panaudoti energetiką kaip ginklą, paskatina Europą spręsti energijos tiekimo problemas be Rusijos. Galutiniame rezultate tai išeina į naudą. Taip, tai būna šiek tiek brangiau, kaip draudimo polisas, bet iškart yra kitos galimybės, užtikrinamas prognozuojamumas, stabilumas ir šia prasme, sakyčiau, kad nebūtų to blogo, kas neišeitų į gerą“, – sakė jis.

Romas Švedas
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Dar vienas R. Švedo palinkėjimas – kad Vakarai su Rusija nepasidalintų savo SGD technologijomis.

„Kitas svarbus elementas – kad sankcijos įvestos ir technologijoms. Šioje vietoje toks žingsnis atsisuks prieš Rusiją, nes visas pasaulis žengia į SGD, tos technologijos smarkiai pažengė į priekį, jų gera kaina, gali nusipirkti rinkoje ir t. t. Rusija pavėlavo į SGD, nes ji vystė vamzdynus. „Nord Stream“, „TurkStream“ ir pan. Kai kur Šiaurėje turi savo terminalus, bet jų pajėgumai labai maži. Norint kažkaip išlikti žaidėja, jiems reiktų juos sparčiai didinti, bet technologijos yra vakarietiškos.

Rusija turi savo technologiją, mano žiniomis, net yra išbandžiusi gamtinių dujų suskystinimą, bet yra pripažinusi ja nenaudojama. Dėl to reikia vakarietiškos technologijos. Būtų svarbu, kad nebūtų žaidimų per aplinkui, kad per kelias rankas ta technologija atkeliautų iki Rusijos.

Išeitų taip, kad Rusija nutrauktų dujų tiekimą į Europą, bet dar nebūtų pakankamai išvysčiusi savo SGD pajėgumų. Tokiu būdu ji nubaustų pati save. Į Kiniją nėra tokių galingų pajėgumų, šaltiniai Rusijos Šiaurėje buvo skirti Vakarų Europai, per vamzdynus. Taip, yra ryšys su Kinija, bet pasiekti ją vamzdynais, tiesti juos – ne taip paprasta. Rusijai tai būtų sankcija. Logiškai mąstant, Rusija neturėtų nutraukti dujų tiekimo Europai. Dar gali prapumpuoti tų dujų, nes po to bus prastai.

Rusija yra siaubinga agresorė ir mes neturime finansuoti jos agresijos. Net jei Europoje bus šiek tiek šalčiau, manau, kad tada visi geriau pajus tą Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Pavyzdžiui, jau buvo pasiūlymas Nyderlanduose, kad pastatuose būtų nustatytas žemesnis temperatūros standartas. Manau, tai būtų gražus gestas, kai visi gyventojai prisideda kovodami, bandydami nefinansuoti tos agresijos“, – „Delfi“ dėstė jis.

Kainos augtų

Lietuvos SGD terminalą valdančios „Klaipėdos naftos“ atstovė J. Šilinskaitė-Venslovienė pirmiausia priminė, kad per juos rusiškos SGD nėra importuojamos nuo karinių veiksmų pradžios Ukrainoje, o Lietuvos dujų perdavimo sistema be rusiškų dujų importo veikia nuo balandžio pradžios.

„Bendrai karas Ukrainoje dujų vartotojus regione paskatino aktyviau susirūpinti tiekimo saugumu ir ieškoti alternatyvų dujų tiekimui. Tai atsispindi ir SGD terminalo veikloje – terminalo pajėgumai“ šiems metams yra visiškai rezervuoti, šiuo metu terminalas dirba beveik maksimaliu technologiniu pajėgumu. Atsižvelgiant į išaugusius rinkos dalyvių poreikius, nuolat ieškome galimybių, kaip optimizuoti krovinių priėmimo procesus, kad ir kitiems dujų metams SGD terminale būtų galima priimti papildomus SGD kiekius“, – sakė ji.

Pašnekovė dar priminė, kad SGD importo terminalas Lietuvoje yra atviros prieigos infrastruktūra, užtikrinanti prieigą prie jos kiekvienam reikalavimus atitinkančiam rinkos dalyviui.

„SGD terminalo klientai, atsigabenantys dujas per šią infrastruktūrą, prekiauja dujomis su viso regiono įmonėmis, taip pat ir „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje, ir tai sudaro papildomų galimybių verslui įsigyti reikiamus dujų kiekius tiek naudojantis terminalu tiesiogiai, tiek terminalo pajėgumų antrinėje rinkoje“, – atsakė ji, pasiteiravus, ar terminalu gali naudotis, pavyzdžiui, „Vilniaus šilumos tinklai“.

Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė
Foto: Klaipėdos nafta

Kaip žinia, kitą šildymo sezoną biokuro katilai Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje dar neveiks, todėl sostinė kaip ir 2021/2022 metų sezono metu šildysis dujomis. VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas „Delfi“ sakė, kad Rusijai pilnai nutraukus gamtinių dujų tiekimą Europai, gamtinių dujų kaina rinkoje greičiausiai išaugtų.

„Priklausomai nuo to, kiek augtų gamtinių dujų kaina, tai proporcingai atsispindėtų šilumos kainoje“, – neabejojo jis.

Tačiau pašnekovas užtikrino, kad VŠT ateinančiam šildymo sezonui jau yra užsitikrinę visą reikalingą dujų kiekį.

„Ateinančiam šildymo sezonui ruoštis pradėjome dar nepasibaigus 2021–2022 metų šildymo sezonui. VŠT, siekdami užsitikrinti šilumos gamybai būtiną gamtinių dujų kiekį bei eliminuoti dujų trūkumo rinkoje riziką šildymo sezonu, birželio 15 dieną sudarė gamtinių dujų tiekimo sutartį su „Ignitis“, kuria užsitikrino visą reikalingą dujų kiekį 2022–2023 metų šildymo sezonui“, – nurodė G. Bakanas.

Lietuvos pajėgumai

„Skaičiuojant SGD terminalo pajėgumus prieš jį statant, buvo vertinamos terminalo galimybės aprūpinti Lietuvos dujų vartotojus šalčiausią žiemos dieną. Atitinkamai SGD terminalas gali aprūpinti dujomis Lietuvą visą žiemą.

Kai kalbame apie Baltijos šalių aprūpinimą dujomis, turime vertinti dujų tiekimo infrastruktūrą kompleksiškai. SGD terminalas Klaipėdoje, kurio maksimalus metinis technologinis pajėgumas yra 3,75 mlrd. kubinių metrų dujų, ir Inčukalnio dujų saugykla, kurios metiniai pajėgumai yra apie 2,3 mlrd. kub. m dujų, galėtų pilnai patenkinti trijų Baltijos šalių metinį dujų poreikį, kuris 2021 metais siekė apie 4 mlrd. kub. m dujų.

Atsižvelgiant į išaugusius rinkos dalyvių poreikius, nuolat ieškome galimybių, kaip optimizuoti krovinių priėmimo procesus, kad SGD terminale būtų galima priimti papildomus SGD kiekius. Taip pat svarstoma dėl galimybių ilguoju laikotarpiu išplėsti Klaipėdos SGD terminalo techninius išdujinimo pajėgumus, tam yra inicijuotos atitinkamos galimybių studijos, kurios turėtų atsakyti dėl tokio projekto kaštų ir grafiko. Nes tiekimu iš Klaipėdos SGD terminalo yra suinteresuotos ir kitos šalys, pvz., Lenkija, Ukraina, Čekija ir kt.“, – be kita ko dėstė J. Šilinskaitė-Venslovienė.

Ji neslėpė, kad išaugusi paklausa gali turėti tiesioginį poveikį augančioms dujų kainoms tarptautinėse rinkose.

„Tačiau tam reikšmingos įtakos turės ir tai, kiek Europos valstybės sugebės užpildyti dujų saugyklas iki prasidedant šaltajam sezonui, taip pat nuo naujų SGD importo terminalų Vokietijoje, Suomijoje bei išplėstų pajėgumų Lenkijoje, Nyderlanduose ir kitose Europos valstybėse.

Taip pat tai, kiek dujų Europai galės pasiūlyti didieji dujų eksportuotojai, tokie kaip, pavyzdžiui, Kataras ir JAV. Šiuo metu išankstinė dujų sandorių rinka gruodžio mėn. prognozuoja 153 eurų/megavatvalandę gamtinių dujų kainas ir tai bus 47 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

Pažymėtina, kad kiekviena Europos valstybė, siekdama subalansuoti bendrą energijos išteklių poreikį, vertina ir alternatyvius energijos poreikio tenkinimo šaltinius, ir ženklesnį atsinaujinančios energijos įveiklinimą bei turimų iškastinio kuro, pavyzdžiui, anglies, pajėgumų panaudojimą“, – paaiškino „Klaipėdos naftos“ atstovė.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pasiruošimas koordinuojamas

Energetikos ministerijos specialistai „Delfi“ atsakė, kad koordinuoja pasiruošimą artėjančiam šildymo sezonui ir kartu su energetikos infrastruktūros bei prekybos įmonėmis vertina įvairius scenarijus, kad būtų užtikrinta stabili, pakankama ir efektyviai organizuota Lietuvos energetikos sistema.

„Pavyzdžiui, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“, plėsdamas dujų perdavimo infrastruktūrą, t. y. įgyvendinęs GIPL dujotiekių jungties su Lenkija projektą ir spartindamas jungties tarp Lietuvos ir Latvijos praplėtimo – ELLI projekto įgyvendinimą, didina pralaidumus tarpvalstybiniuose sistemos sujungimo taškuose. Tai sudaro galimybes rinkos dalyviams perduodi didesnius dujų kiekius į valstybes jų poreikiams.

Vasarą aktyviai vyksta prekyba energetinių žaliavų biržose, kuriose fiksuojami sandoriai turi įtakos artimiausio pusmečio kainoms. Stebime procesus tiek mes, tiek šilumos tiekimo paslaugas teikiančių įmonių atstovai“, – sakė jie.

Taip pat priminta, kad šiemet Energetikos ministerija inicijavo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, kuriais nustatė šilumos ūkio ilgalaikio tvaraus planavimo procesą, naujai apibrėžė šilumos tiekimo kainodarą, taip pat numatė centralizuoto šildymo tiekimo sistemų bei daugiabučių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros efektyvumo kriterijus bei ragina plačiau panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius (šiuo atveju – biokurą).

„Energetikos ministerija skatina mažąją renovaciją. Pavyzdžiui, šiuo metu didinamos kompensacijos šilumos punktus renovuojantiems daugiabučių gyventojams: valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30, o iki 80 proc. šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo kaštų, tačiau įpareigoja susitvarkyti per ateinančius 4 metus. Taip pat pagal galimybes kviečiame gyventojus, daugiabučių bendrijas sekti naujienas bei naudotis galimybėmis atnaujinant savo būstų šilumos punktus“, – sakė jie.