Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad dėl dalies gyventojų šildymosi įpročių žiemą mieste susidaro sveikatai kenksminga padėtis.
„Didžiausia problema yra su anglimis ir durpių briketais, nes būtent šis deginamas kuras išmeta daugiausiai suodžių ir smalkių. Kas lemia didelę oro taršos koncentraciją. Ypač šaltuoju sezonu, kai oro temperatūra nukrenta daugiau negu 10 laipsnių, ja turi kvėpuoti praktiškai visi miestiečiai“, – LNK sakė V. Benkunskas.
Jo teigimu, prie oro taršos mieste prisideda ir minėtų būstų lokacija, ir sostinės reljefas, ir galiausiai temperatūra – žiemą tarša ne tik užuodžiama, bet jau ir matoma plika akimi.
„Centrinė miesto dalis, senamiestis yra tam tikroje dauboje, tai čia natūraliai per oro temperatūros nukritimus susidaro toks smogas arba oro duobė (...). Žvėrynas, Šnipiškės – juose yra daug individualių namų, kuriuose ir yra kūrenami kieto kuro katilai, vis dar naudojami durpių briketai ir anglis“, – sako vicemeras.
Jis sutinka, kad tokius taršius šildymosi pasirinkimus gali lemti finansinės priežastys, tačiau svarbiausia esą yra sveikata.
„Jeigu centralizuoto šildymo įmonė kaip Vilniaus šilumos tinklai sugalvotų sostinėje vėl deginti anglis ar durpes, tai oro tarša būtų neįmanoma. Visų pirma, supraskime, kad tai kelia didelį pavojų mūsų sveikatai“, – sako V. Benkunskas.
Jis nesiėmė vertinti, kiek galėtų kainuoti kieto kuro šildymo sistemų keitimas mažiau taršiomis individualiomis sistemomis arba centriniu šildymu.
„Visi kaštai indidivualūs, bet jie yra tikrai paskaičiuojami, įveikiami ir, tuo labiau, su visa kompensacine pagalba tikrai ilgalaikėje perspektyvoje labiau verti“, – įsitikinęs V. Benkunskas.
Vicemeras primena, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau daug metų teikia paramą tiems amenims, kurie nori pereiti prie išmaniųjų technologijų, tai yra, šilumos siurblių „oras-oras“, „oras-vanduo“. Agentūra taip pat teikianti pagalbą ir finansavimą pereinant prie centrinio šildymo.
„Tai finansinis mechanizmas yra toks, kad yra dengiama 50 proc. tinkamų išlaidų. O šiemet savivaldybė priėmė tvarką, – norėdama dar labiau paskatinti šitą procesą ir suprasdama, kad po metų mes turėsime įsigaliojusį draudimą, – dar 15 proc. pridedame iš savivaldybės biudžeto“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Anot jo, nepasiturintiems asmenims kompensacija siekia 100 proc., tai yra, dengiamos visos išlaidos.
„Reikia nepatingėti, užpildyti paraiškas, kreiptis, parodyti tam tikrą aktyvumą ir visi kaštai bus padengti ir tokie asmenys, kuriems tai iš tikrųjų gali tapti finansine problema, jiems šita priemonė nieko nekainuoja“, – ragina politikas.
Jis pripažįsta, kad dalis žmonių gali tiesiog nesikeisti kieto kuro katilų į mažiau taršius šildymo sprendimus. Tokiu atveju jiems teks susitaikyti su baudomis.
„Šiuo atveju bus taip: draudimas įsigaliojęs, už taisyklių nesilaikymą grės administracinė bauda. Mūsų tikslas, aišku, ne bausti, ne sekti, bet pirmiausiai pačius žmones įtikinti ir supažindinti su ta problema ir kaip ją galima išspręsti.
Nes tai yra pirmiausia nauda žmonėms: atsisakome taršaus šildymo būdo, kuris mums padeda išvengti tų nemalonių dalykų žiemos metu“, – argumentavo V. Benkunskas.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
