2021 m. didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai (36,7 proc.); atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) ir gamtinės dujos sudarė lygias dalis (23,7 proc.).
Galutinis energijos suvartojimas 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 7,2 proc. Daugiausia – 38,7 proc. – energijos buvo sunaudota transporto sektoriuje. Namų ūkiuose suvartota 28,5 proc. energijos, tai 13,7 proc. daugiau nei 2020 m. Daugiausia sunaudota kelių transporto dyzelino (1,68 mln. tonų), namų ūkių sektoriuje – biokuro (2,36 mln. m3) bei centralizuotai gautos šiluminės energijos (5,8 teravatvalandžių (TWh).
Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamos energijos. Tai geriausiai atspindi energetinės priklausomybės rodiklis, kuris 2021 m sudarė 73,5 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 1,7 procentinio punkto. Šis rodiklis vis dar viršija Europos Sąjungos (ES 27) vidurkį (2020 m. – 57,5 proc.).
Darnios energetikos plėtrai itin svarbus efektyvus energijos panaudojimas ir iškastinio kuro pakeitimas atsinaujinančiais energijos ištekliais – hidroenergija, vėjas, saulė, aplinkos šiluma (šilumos siurbliai), kietasis biokuras (malkos ir medienos atliekos, šiaudai), biodujos, biodegalai, atsinaujinančios komunalinės ir pramoninės atliekos. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti AEI energiją ES šalys buvo numačiusios iki 2020 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminti nemažiau kaip 20 proc. visos Europoje pagaminamos energijos, o Lietuva buvo įsipareigojusi iki 2020 m. pasiekti 23 proc. atsinaujinančios energijos išteklių galutiniame energijos suvartojime. Tikslas jau sėkmingai pasiektas ir net viršytas. 2020 m. Lietuvoje šis rodiklis sudarė 27,4 proc. (ES 27 vidurkis – 22,1 proc.).
Vadovaudamasi Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, Lietuva išsikėlė ambicingus tikslus, kuriais prisidės prie Energetikos sąjungos ir 2030 m. ES energetikos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimo – pasiekti 45 proc. atsinaujinančių energijos išteklių galutiniame energijos suvartojime.
Didžiausią atsinaujinančios energijos dalį sudaro kietasis biokuras – malkos ir kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekos. 2021 m. elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti jo buvo sunaudota 54,4 proc., namų ūkiuose – 33,1 proc. Energijos gamintojai iš biokuro 2021 m. pagamino 64 proc. visos elektrinėse ir katilinėse gaminamos šiluminės energijos ir 14,4 proc. visos elektrinėse gaminamos elektros energijos.
2021 m. Lietuvoje vėjo elektros energijos gamyba mažėjo, tačiau augo saulės ir hidroelektrinių generacija. Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai kartu su pavienėmis vėjo elektrinėmis 2021 m. pagamino 12,2 proc. mažiau elektros energijos nei 2020 m. 2021 m. pagaminta 1,36 TWh elektros energijos – tai sudarė kiek mažiau nei trečdalį visos šalyje pagamintos elektros energijos, arba daugiau kaip 9,6 proc. šalyje suvartotos elektros energijos. Lietuvoje iš viso įdiegta 671 MW galios vėjo elektrinių.
Atsinaujinančią elektros energiją generuojančios saulės elektrinės 2021 m. pagamino 190,8 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, arba 48,1 proc. daugiau nei 2020 m. Nemažą įtaką šiam didėjimui turi elektros energiją gaminantys vartotojai, kurių veiklos plėtrai sudaromos vis palankesnės sąlygos ir galimybės pagamintą ir savo reikmėms bei ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją „kaupti“ elektros tinkluose.
Vandens jėgainės 2021 m. pagamino 383,7 mln. kWh elektros energijos, t. y. 27,7 proc. daugiau nei 2020 m.
2021 m., palyginti su 2020 m., elektros energijos gamyba, panaudojant biodujas, padidėjo 5 proc. ir sudarė 156,7 mln. kWh.
Elektros energijos poreikis Lietuvoje 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 6 proc. ir sudarė 14,1 TWh. Šiam poreikiui patenkinti 2021 m. importuota 9 TWh elektros energijos (arba 64 proc. visos reikalingos elektros energijos). Lietuvoje pagaminta 5,1 TWh elektros energijos, tai yra 8 proc. mažiau nei 2020 m. Pusė Lietuvoje pagamintos elektros energijos pernai pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Biodegalų naudojimas mažina aplinkos taršą. Lietuvoje yra naudojamos dvi biodegalų rūšys – biodyzelinas ir bioetanolis. 2021 m. transporto sektoriuje buvo sunaudota 124,8 tūkst. tonų biodyzelino ir 25,6 tūkst. tonų bioetanolio.
Kelių transporto sektoriuje 2021 m. buvo sunaudota kiek daugiau nei 2 mln. tonų degalų, iš kurių 83,2 proc. sudaro kelių dyzelinas, 12,6 – automobilių benzinas, 4,2 proc. – suskystintos dujos. Pastaraisiais metais kelių transporto dyzelino sunaudota 1,3 proc. daugiau nei 2020 m. Benzino paklausa padidėjo 0,6 proc., o suskystintų naftos dujų – sumažėjo 4,6 proc.
