Energetikos ministerija trečiadienį pristatė paramos kvietimų planą nuosavoms elektrinėms ir vartojimo efektyvinimui. Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad bendros investicijos į energetika iki 2030 metų sieks iki 10 mlrd. eurų.
Ministerija aptarė keturias paramos kryptis: gyventojus, energetines bendrijas, verslą, viešąjį sektorių.
Gyventojams bus numatyta 389 mln. eurų namų ūkio energetinio savarankiškumo skatinimui, 52,2 mln. eurų – energetinėms bendrijoms energetinio skurdo mažinimui, verslui numatyta 234 mln. eurų greitesniam verslo perėjimui prie žalios energijos. Apie 300 mln. eurų bus skirta šilumos ūkio ir kitoms viešojo sektoriaus įmonėms.
Ministras: ateis metas, kai eksportuosime elektrą
„Visos investicijos į energetikos sektorių sieks 10 mlrd. eurų, kurie padarys mūsų energetiką visiškai nepriklausomą, o Lietuvą – eksportuojančia (elektrą – red.) valstybe. Taip pat šios priemonės iki 2025 metų, leis mūsų žmonėms žymiai mažiau mokėti už energijos išteklius.
Tai mūsų atsakas į augančias kainas. Mes duosime žmonėms meškerę, o ne žuvį“, – spaudos konferencijoje kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
Anot jo, šalis dabar pasigamina per mažai elektros.
„Elektros gaminamės labai labai mažai, nuo 20 iki 35 proc. ir tai yra mūsų Achilo kulnas. ES Žaliasis kursas įpareigoja taip pat visą savo energetiką sukti žaliuoju keliu. 608 mln. eurų iki 2023 metų pabaigos ir 368 mln. eurų nuo 2024 iki 2030 metų. Dar plius pusė milijardo ateis iš kitų fondų, tos lėšos jau rezervuojamos“, – komentavo D. Kreivys.
Iš minėtų 608 mln. eurų didžioji dalis lėšų yra Europos atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo (Recovery and Recilience Facility, RRF) pinigai.
Siekiant atsisakyti iškastinio kuro, visos energijos rūšys turės virsti vien elektra – teks atsisakyti naftos, dujų.
„Todėl matome, kad elektros gamyba, kuri siekia 2,5 teravatvalandės (TWh), turės 2030 metais siekti beveik 15 TWh. Tai yra milžiniškas šuolis. (...) Po 2030 metų, jeigu tvarkingai įgyvendinsime visus planus, numatome, kad Lietuva taps elektrą eksportuojančia šalimi. Turėsime pasigaminti tiek elektros po 2030 metų, kad pakeistume transporte naftą, dujas“, – sako D. Kreivys.
Jis priminė, kad Seime svarstomas „Proveržio paketas“, kuriuo siekiama pašalinami perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms, taip pat sukurti palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiaus augimui bei skatinti socialiai pažeidžiamiausius gyventojus burtis į energetines bendrijas.
„Didžiulės investicijos ateis į atsinaujinančią energetiką – valstybė planuoja iki 2030 metų investuoti tarp milijardo ir pusantro milijardo eurų. Visos investicijos į energetikos sektorių turės siekti arti 10 mlrd. eurų“, – kalbėjo ministras.
Planuojama, kad Lietuva 2025 metais turės 1,8 gigavato (GW) sausumos vėjo instaliuotos galios, 1 GW saulės elektrinių, o jūros vėjo iki 2030 metų bus instaliuota 1,4 GW. Anot ministro, proveržis atsinaujinančioje energetikoje pastebimai sumažins elektros kainą.
„Realiai, tai kartais žemesnė kaina, negu mokame. Tai iš esmės keis tiek kainodarą, tiek kaip mes vartojame elektrą. Atsiras galimybė ateityje, kad vienas kitam pardavinėsime elektrą (...). Ateina didžiulė revoliucija šitoje srityje“, – prognozavo D. Kreivys.
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė detalizavo artimiausių pusantrų metų investicijas.
„Tęsiant apie priemones: didelė masė pinigų bus kaip atsakas į augančias kainas. Tai ne tik padės sumažinti sąskaitas, bet ir prisidės prie žaliojo kurso įgyvendinimo. Tai papildoma priemonė, kurie planuoja investicijas ir nori sumažinti išlaidas energetiniams ištekliams“, – sakė viceministrė.
Parama gyventojų saulės elektrinėms ir elektromobilių stotelėms
Per pusantrų metų gyventojams planuojama 118 mln. eurų. Pasak ministerijos, kofinansavimo lėšomis bus remiamos gyventojų investicijos į saulės ir vėjo elektrines bei energijos kaupiklius (baterijas), pasenusių šildymo katilų keitimas į efektyvesnius, šilumos siurblių bei elektromobilių įkrovos stotelių įsirengimui, daugiabučių šilumos punktų renovacija.
„Investicijos orientuotos į galimybę gyventojams įsigyti saulės elektrinę ant stogo ir iš nutolusio parko. Pirmieji kvietimai jau pasieks gyventojus dar šį mėnesį. Bus galimybė aplikuoti į paramą iš nutolusių parkų daugiau kaip 20 mln. eurų, ir beveik 30 mln. eurų dėl saulės elektrinės įsigijimo ant namų stogų“, – kalbėjo D. Garbaliauskaitė.
„Tai yra ypatingo populiarumo susilaukusios priemonės, kurias gyventojai noriai naudoja su tikslu sumažinti savo sąskaitas“, – pridūrė ji.
Ministras užsiminė, kad valstybės parama siekia iki trečdalio įrengimo kainos.
„Kalbant apie saulės elektrines, tai iki 30 proc., priklausomai nuo kainų. Lietuvos energetikos agentūra skelbia kiekvieną mėnesį saulės modulių įrengimo kainų indeksą, palyginti su praėjusiais mėnesiais ir su kitomis šalimis“, – kalbėjo D. Kreivys.
Planuojama ir parama gyventojų elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrai.
„Kita svarbi kryptis – elektromobilumas, sistemos plėtra. Planuojame paramą gyventojams, kurie norėtų įsirengti elektromobilių stoteles, planuojama 16 mln. eurų“, – aiškino viceministrė.
Artėjant šilumos sezonui, taip pat jau šį mėnesį gyventojai bus kviečiami domėtis iškastinio kuro katilų pasikeitimu ir neefektyvių katilų keitimu.
„Planuojama, kad per artimiausius 1,5 metų būtų įrengta daugiau negu 15 tūkst. efektyvių katilų ir šilumos siurblių“, – teigė D. Garbaliauskaitė.
Investuos į verslo energetinį efektyvumą, transporto žalumą
Spartesniam verslo perėjimui prie žaliosios energetikos iki 2030 metų skirta 234,1 mln. eurų. Iš jų 170,1 mln. eurų įmones pasieks iki 2023 metų pabaigos. Tarp tikslų yra elektros gamyba ir kaupimas, energetinis efektyvumas, transporto sektoriaus žalioji transformacija, žaliojo vandenilio gamyba.
„Stambus verslas gali pasistatyti elektrines, pasiskolinti, smulkus to negali padaryti“, – sako ministras, pabrėždamas, kad parama skirta daugiausia gyventojams ir smulkiajam verslui.
Čia didžiausias dėmesys bus skiriamas saulės, vėjo elektrinėms, kaupimo įrenginiams. Laukiamas rezultatas iki 2023 metų – papildomai instaliuota 200 MW galios. Valstybės kofinansavimas bus skirtas ir privačių elektromobilių įkrovos stotelių integracijai, investuojantiems į žaliojo vandenilio gamybą, biometano gamybos įrenginius bei biodegalų gamybą.
Pasak D. Garbaliauskaitės, viešasis sektorius – dar viena svarbi tema, kur atsinaujinanti energetika turėtų progresuoti. Šio sektoriaus energetiniam efektyvumui planuojama skirti 300,9 mln. eurų iki 2030, iš jų – 218,2 mln. eurų per artimiausius 1,5 metų.
Planuojama, jog bus atnaujinta 42 km šilumos trasų, ruošiantis AEI šuoliui įrengta daugiau nei 100 tūkst. išmaniųjų skaitiklių, renovuota 372,6 kv. metrų energetinius nuostolius patiriančiuose viešuosiuose pastatuose.
Dalis lėšų bus skiriama kogeneracinių elektrinių, šilumos ir karšto vandens apskaitos, šilumos gamybos įrenginių modernizavimui ir įrengimui, taip pat privačių elektromobilių įkrovos stotelių integracijai. Finansuojant tyrimus ir studijas, reikalingus jūrinio vėjo parko įrengimui, kitų metų pabaigoje planuojama būti atlikus didžiąją dalį pasirengimo darbų pirmajam jūros vėjo parkui Lietuvoje.
Ministerija teigia, kad Seimas jau artimiausiu metu balsuos dėl vadinamojo „Proveržio paketo“, kuriuo siekiama pašalinami perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms, taip pat sukurti palankias sąlygas gaminančių skaičiaus augimui bei skatinti socialiai pažeidžiamiausius gyventojus burtis į energetines bendrijas.
Pasak ministerijos, jei Seimas priims siūlomas „Proveržio paketo“ pataisas, planuojama, jog 2030 metais Lietuva elektros poreikius užsitikrintų iš vietinės generacijos, 93 proc. jos būtų žalioji.
Palyginimui, dabar ši dalis sudaro 64,3 proc. Bendra įrengtoji žaliosios energetikos galia Lietuvoje siektų 7 GW, iš jų 1,4 GW sugeneruotų jūros vėjo elektrinės, 3,6 – sausumos vėjo ir 2 GW – saulės elektrinės.
Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, pernai elektros suvartojimas Lietuvoje buvo rekordinis ir siekė beveik 12 TWh. Tačiau Lietuvoje sugeneruojama vos daugiau nei trečdalis jo energijos poreikio – 4,7 TWh. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuva importavo 65 proc. elektros.
