Birželio 13 d. VERT duomenimis, nepriklausomą tiekėją pasirinko 472 tūkst. (64 proc.) antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų. 268 tūkst. vartotojų sutarties su vienu iš septynių tiekėjų dar neturi ir rizikuoja patekti tarp gaunančių 25 proc. brangesnį garantinį tiekimą.
67,5 proc. sutarčių sudaryta su visuomeninį elektros tiekimą užtikrinančia „Ignitis“, 15,7 proc. vartotojų pasirinko „Perlas energija“, 8,6 proc. – „Elektrum Lietuva“, 7,7 proc. – „Enefit“. Likusių trijų tiekėjų („Birštono elektra“, „EGTO energija“, Kauno termofikacijos jėgainė) nepasirinko nė 1 proc. visų vartotojų. Dažniausiai pasirašomos fiksuotos kainos sutartys, o didesnė dalis vartotojų renkasi vienos laiko zonos tarifus.
VERT taip pat pastebi, kad balandį tiekėją kas savaitę pasirinkdavo apie 4 tūkst. vartotojų, gegužę sprendimą priimdavo jau tris kartus daugiau gyventojų, o per pirmąsias trylika birželio dienų pasirinkusiųjų skaičius siekė beveik 86 tūkst.
Kaip Eltai komentavo ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas, tiekėjo dar nepasirinkusiems vartotojams svarbu tą padaryti atsakingai, įvertinus, kurio tiekėjo sąlygos tinkamiausios, ar labiau domina sutartis fiksuotu, ar lanksčiu tarifu bei koks sutarties galiojimo terminas siūlomas.
„Pasirašant sutartį svarbu atkreipti dėmesį į jos detales, ypač – kokia galutinė kaina ir kokios sutarties nutraukimo sąlygos“, – sakė P. Kalmantas.
Jo teigimu, įvertinus tiekėjų siūlomus planus galima matyti, kad kintamos kainos tarifas yra mažesnis nei fiksuotos. Anot ESO atstovo, pasirinkimą labiausiai lemia vartotojo asmeninė finansų planavimo strategija, žinios apie rinką.
„Pasirinkus fiksuotos kainos elektros energijos planą bei įsivertinus savo suvartojamos elektros energijos kiekį, ganėtinai tiksliai žinosime ir tai, kiek išleisime elektrai artimiausius metus ar dvejus. Tuo metu priimti sprendimą rinktis kintamą kainą gali padėti domėjimasis elektros rinka, jos dinamika bei įtaką darančiais veiksniais, ekspertų prognozės“, – informuoja P. Kalmantas.
Liberalizavus rinką vartotojas išloš
ESO komentare Eltai taip pat pažymi, kad dalis vartotojų abejoja liberalizacijos būtinumu, esą konkurencijos tai nepadidins, o nepriklausomi tiekėjai atsakingi vien už sąskaitų išrašymą klientams. Pasak P. Kalmanto, taip vertinti elektros rinkos liberalizavimą yra klaidinga.
„Dalis gyventojų linkę manyti, kad realios konkurencijos tarp tiekėjų nėra, nes jie – tik tarpininkai tarp elektros gamintojų ir pirkėjų, o jų darbas tėra išrašyti sąskaitas klientams. Tačiau toks įsivaizdavimas yra visiškai klaidingas, mat viena pagrindinių nepriklausomų elektros tiekėjų funkcijų yra geriausiomis įmanomomis sąlygomis įsigyti elektros energiją regiono rinkose“, – aiškina ESO atstovas.
Nepriklausomi tiekėjai, ESO vertinimu, konkurenciniam pranašumui įgyti ir kuo geresnę kainą gyventojams pasiūlyti elektrą perka tiesiogiai iš saulės, vėjo, hidroelektrinių savininkų ar kitų elektros gamintojų.
„Savo konkurencingumą tiekėjai gerina ir kitomis priemonėmis – naudoja išvestines finansines priemones, investuoja į klientų aptarnavimo efektyvumą ir kokybę“, – teigia P. Kalmantas.
„Tokiomis sąlygomis laimi vartotojai. Tai ir yra elektros energijos tiekimo monopolijos atsisakymo tikslas – kai elektros energija prekiauja daugiau tiekėjų, kaina tampa konkurencingesnė, visi klientai sulaukia palankesnių sąlygų ir įvairesnių pasiūlymų“, – argumentuoja ESO atstovas.
ELTA primena, kad antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo, kuriame nepriklausomą elektros tiekėją turi pasirinkti 1–5 tūkst. kWh per metus suvartojantys gyventojai sudaryti sutartį su vienu iš tiekėjų privalo iki birželio 18 d. To nepadarius bus užtikrintas garantinis tiekimas, kuris bus 25 proc. brangesnis.
Šiuo metu Lietuvoje nepriklausomo elektros energijos tiekimo paslaugas teikia septyni tiekėjai: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Perlas Energija“, „EGTO energija“, „Birštono Elektra“, Kauno termofikacijos elektrinė.
