Jų teigimu, garantinis tiekimas nėra gera išeitis netgi visiškai elektra apsirūpinantiems namų ūkiams. Bet yra ir ekspertų, manančių, kad tokių gaminančių vartotojų niekas iš esmės neatgraso nuo garantinio tiekimo pasirinkimo. Minėta paslauga būtų taikoma nuo liepos, jeigu gyventojas laiku nepasirinktų tiekėjo.

Siūlo atidžiai skaityti sutartis

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pažymi, kad gaminantys vartotojai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į tarifą, kurį elektros tiekėjai siūlo trūkstamai elektros energijai įsigyti, tačiau ir į kainą, pagal kurią siūlo supirkti perteklinę gaminančio vartotojo elektrą pasibaigus vartotojo kaupimo laikotarpiui.

„Gaminantys vartotojai už pasinaudojimą tinklais (tiek persiuntimą, kai tai yra nutolęs gaminantis vartotojas, tiek už pasaugojimą) atsiskaito VERT nustatytais tarifais. Šiuo atveju gaminantis vartotojas, atsižvelgęs į savo elektros energijos suvartojimą, įrengtą elektrinės galią, turi pats įsivertinti, koks atsiskaitymo būdas jam yra parankiausias“, – rašoma komentare.

Reguliuotojas primena, kad „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tam turi parengęs skaičiuoklę.

„Jeigu klientas pasigamina sau visą elektros energijos kiekį, jam nė kiek netrūksta ir nereikia pirkti iš tiekėjo – tuo atveju svarbiausia pasirinkti tiekėją, kuris netaiko jokių fiksuotų mokesčių, kad sumažintumėte išlaidas“, – komentuoja ESO atstovas Paulius Kalmantas.

„O toliau svarbūs kiekvieno individualūs poreikiai: klientų aptarnavimo patogumas ir prieinamumas, savitarnos patogumas, sąskaitų apmokėjimo patogumas, integracijos su kitomis paslaugomis“, – priduria jis.

Anot P. Kalmanto, gaminančio vartotojo atsiskaitymo už „pasaugojimą“ būdas ir jo tarifai nepriklauso nuo tiekėjo, juos nustato VERT.
Saulės elektrinės

„Keičiant tiekėją, sukauptas kiekis arba perkeliamas naujam tiekėjui, arba keitimo metu už tai yra kompensuojama vartotojui, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Jeigu gaminantis vartotojas sau pasigamina daugiau nei suvartoja, verta atkreipti dėmesį į kompensavimo kainą ir tvarką“, – teigė ESO atstovas.

Kalbėdamas apie valstybės numatomą kompensaciją visiems elektros vartotojams, jis teigė, kad ši galios ir gaminantiems vartotojams, bet tik tam kiekiui, kurio vartotojas sau nepasigamins ir kurį pirks iš tiekėjo.

ESO administruoja ir internetinį puslapį pasirinkitetiekėją.lt. Jame pateikti keli papildomi atsakymai, susiję su gaminančiais vartotojais.

Pavyzdžiui, ar pasirinkus nepriklausomą tiekėją reikės atskiros sutarties su ESO (užteks turėti vieną sutartį su tiekėju), taip pat klausiama, ką reikia daryti, jeigu žmogus pasirinko nepriklausomą tiekėją ir nori tapti gaminančiu vartotoju (pirmiausia reikia užpildyti paraišką ESO savitarnoje).

Plano pasirinkimas priklauso ir nuo domėjimosi rinka

Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas sako, kad gaminantiems vartotojams vertėtų pasidomėti tiekėjo istorija, planais, kainomis, sutarties nutraukimo sąlygomis.

„Papildomai, bendrosiose sutarties su nepriklausomu tiekėju sąlygose paprastai apibrėžiami gaminančių vartotojų ir tiekėjo santykiai, įskaitant ir kompensavimą už pagamintą, bet nesuvartotą elektrą“, – teigia M. Kavaliauskas.

Mantas Kavaliauskas

„Siūlome rinktis planą „Elektrum Stabilus 36“ ir fiksuoti kainą 36 mėnesiams. Tokio pasirinkimo logika yra ta, kad didžiąją dalį elektros vartotojui pagamins saulė, o užfiksuotas palankus tarifas suteiks ramybę 3 metams, nereikės niekuo rūpintis“, – rekomenduoja „Elektrum Lietuva“ atstovas.

Bendrovės „Ignitis“ pasiūlymų klientams vadovas Deividas Rinkevičius sako, jog gaminantiems vartotojams galioja tie patys patarimai kaip ir įprastiems vartotojams, pavyzdžiui, tiekėjo patikimumas, sutarties sąlygos.

„Sutarties sąlygas reikėtų peržiūrėti atidžiai, kad nebūtų jokių paslėptų administravimo mokesčių ar kainos keitimo sąlygų“, – teigia D. Rinkevičius.

Anot jo, jeigu viso pagaminto elektros kiekio nepakanka ir tenka vartoti tiekėjo energiją, tuomet viskas priklauso nuo vartotojo poreikių ir noro domėtis elektros rinka.

„Jei pageidaujama užtikrintumo ir apsisaugojimo nuo galimo elektros kainų šoko – fiksuotas pasiūlymas vidutiniam laikotarpiui yra geras pasirinkimas. Būtent 18 mėn. kainos fiksavimą „Ignitis“ nepriklausomas tiekėjas šiuo metu ir siūlo kaip pigiausią variantą visų pasirinkimų“, – sako „Ignitis“ atstovas.

Tarp variantų jis įvardijo ir su birža susietą planą „Išmanus“.

„Jei kaina viršys 24 centus už kilovatvalandę, valstybė antrą šių metų pusmetį tai dalinai kompensuos – iki 9 centų. Jei kaina nukris žemiau 24 centų, vartotojas mokės mažesnę kainą“, – teigia jis.

Perlas Energija“ savo svetainėje rekomenduoja gaminantiems vartotojams rinktis bendrovės „Standartinį planą“.

Kainų grįžimo į 2021-uosius nežada

Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, kad vienas svarbiausių aspektų, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį elektros energiją gaminantiems vartotojams, yra kaina. Logiška būtų rinktis pigiausią elektros kainą siūlantį planą, kad pritrūkus pagamintos energijos mokėti tektų mažiausią kainą.

„Bendrai, verta pabrėžti, kad dabar yra geras metas energiją gamintis patiems, mat šiuo metu elektros pasaugojimo tarifas yra vos 0,04477 Eur/kWh. Elektros kaina, panašu, ir toliau brangs, todėl savo klientams rekomenduotume fiksuoti elektros kainą 72 mėnesiams su planu „Superžalias“, – komentuoja V. Koryzna.

Jo teigimu, paprastai elektros kainą fiksuoti labiau apsimoka tada, kai tikimasi, kad kaina rinkoje ateityje kils. Ir priešingai – tarifo nefiksuoti ir prisirišti prie nuolat kintančios elektros kainos rinkoje naudingiau tuomet, kai tikimasi, kad ji ateityje kris.
Vytenis Koryzna

„Pastarąją galimybę rinka šiuo metu vertina gan pesimistiškai. Artimiausiu metu prognozuojamas elektros kainų didėjimas. Žiūrint į šiuo metu sudaromus ateities sandorius, galima daryti išvadą, kad tokių vidutinių kainų, kokios buvo iki 2021 metų, panašu, neturėsime dar labai ilgai“, – prognozuoja ekspertas.

Jis pridūrė, kad kainą fiksuojanti sutartis neįpareigoja jos vykdyti visą kainos fiksavimo laikotarpį. Tad verta išsiaiškinti, kokios yra tokios sutarties nutraukimo sąlygos.

„Jei sudarius 6 metų laikotarpiui kainą užfiksuojančią sutartį jau per pirmus metus sutaupoma daugiau pinigų nei kainuotų po metų tą sutartį nutraukti – tokiu atveju išties verta sudaryti ilgalaikę sutartį“, – kalba V. Koryzna.

Abejoja garantinio tiekimo patrauklumu

Iki birželio 18-osios elektros tiekėją turi pasirinkti antrojo liberalizacijos etapo vartotojai, sunaudojantys 1-5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus. To nepadarius, nuo liepos jiems būtų taikomas garantinis tiekimas. Perspėjama, kad jis gali būti brangesnis, yra sunkiai prognozuojamas ir laikinas.

„Ar garantiniame tiekime esantis gaminantis vartotojas daug praloštų, taip pat priklauso nuo to, kiek pasigamina ir suvartoja elektros energijos, kiek jos vartotojui trūksta ir nuo to, kokia bus rinkos kaina konkretų mėnesį.

Jeigu vartotojui trūksta nedidelio kiekio, jis gali ir turi įsivertinti riziką su biržoje esančiais kainų kitimais. Tačiau atkreipiame, kad garantinis trunka 6 mėn. pagal teisės aktus“, – komentuoja VERT.

„Perlas Energija“ vadovas Vilius Juraitis sako, kad daug kas priklauso nuo to, ar vartotojas pasigamina pakankamai elektros.

„Jeigu vartotojui pritrūks elektros, tai klausimas, už kokią kainą jis gaus tą skirtumą. Mes rekomenduojame visiems, kad vartotojas, būdamas pas nepriklausomą tiekėją, tiesiog valdo rizikas. Būdamas garantiniame jų nevaldo“, – komentavo V. Juraitis.

„Elektrum Lietuva“ linkusi akcentuoti, kad garantinis tiekimas yra laikinas.

„Po 6 mėnesių vis tiek reikės rinktis. Plius, pasibaigus garantinio tiekimo laikotarpiui ESO turi teisę atjungti elektrą. O gaminantiems vartotojams svarbu žinoti, kad atjungus elektrą, neveiks ir saulės elektrinė“, – komentuoja M. Kavaliauskas.

Jis teigia, kad dar viena priežastis pasirašyti sutartį su nepriklausomu tiekėju yra kaina, nes garantinis tiekimas yra brangesnis ir neprognozuojamas.

„Pavyzdžiui, pritrūkus prikauptos elektros energijos, žiemą gali tekti pirkti ją itin aukštomis kainomis, nes tuo metu biržoje kainos būna pačios didžiausios. Taigi, viską susumavus, nėra jokio tikslo gyventojams likti garantiniame tiekime ir dar rizikuoti netekti tokios svarbios paslaugos“, – sako jis.

„Ignitis“ pasiūlymų klientams vadovas Deividas Rinkevičius mano, kad net ir gaminančiam vartotojui, kuris pasigamina visą savo suvartojamą elektros energiją, nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas vis tiek išlieka aktualus.

„Kai visas reikalingas kiekis pasigaminamas paties vartotojo, tiekimo kaina nėra aktuali. Tačiau išlieka aktualūs kiti tiekėjo aspektai – patikimumas, klientų aptarnavimas, sąskaitų aiškumas ir pan.

Pavyzdžiui, tiekėjas kiekvieną pavasarį administruoja pagamintos, bet nepanaudotos energijos kompensaciją“, – sako bendrovės atstovas.

Tiesa, Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių konfederacjos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius mano, kad tiekėjo pasirinkimo būtinybė gali atrodyti mažesnė būtent gaminantiems vartotojams, kurių saulės elektrinė per metus pagamina panašiai tiek elektros, kiek namuose suvartojama.

„Valstybė kol kas nesugalvojo kaip finansiškai nubausti gaminančius vartotojus, liekančius pas garantinį tiekėją“, – išplatintame komentare teigia ekspertas, turėdamas omenyje, kad tokiems vartotojams netektų mokėti už brangesnes garantinio tiekimo kilovatvalandes, o papildomų sankcijų jiems niekas šiuo metu netaiko.

ESO birželį pranešė, kad šiuo metu gaminančių vartotojų šalyje yra 22,5 tūkst., bendra visų jų turima galia sudaro 227 megavatvalandes (MW). Remiantis naujausia statistika, 37 proc. gaminančių vartotojų (8,5 tūkst.) kol kas tebepriklauso visuomeniniam tiekimui.

VERT praneša, kad pagal ESO birželio 13 dienos duomenis, iš antrojo liberalizacijos etapo nepriklausomą tiekėją pasirinko padarė 64 proc. vartotojų (beveik 472 tūkst.). Tai reiškia, kad šiame etape sprendimą per artimiausias kelias dienas turi priimti 268 tūkst. namų ūkių.

Gyventojai gali pasirinkti iš šių tiekėjų: „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Perlas Energija“, „EGTO energija“, „Birštono elektra“, Kauno termofikacijos elektrinė.