Panevėžio rajone, Upytės miestelyje prieš saulę deginasi malkos. Gyventojai jų prisipirko tik pasibaigus šildymui, nes Upytėje dujų nėra, elektra šildosi retas.
„400 buvo anksčiau, 600 – va, atveždavo miškovežiu. Dabar 12 metrų 400 eurų su viršumi“, – sakė Upytės gyventojas Leonas.
Dėl kylančių kainų dejuoja visi Upytės žmonės.
„Kyla, iškart pabrango“, – sakė kitas vyras.
Upytėje daug kas gyvena dviaukščiuose namuose.
„Dviese gyvenam, toks balaganas. Va, po dešine puse trys namai. Ką daryti? Vaikai išlakstė“, – sakė vienas gyventojas.
Namų savininkams kyla net utopinės idėjos, kaip šildymui sutaupyti. Štai pensininkas Petras norėtų pusę namo nugriauti, nes dabar jam šildymo sezonas atsieis mažiausiai 1 tūkst. eurų.
„Su statybininkais pašnekėjau, sakau, pusę namo nugriauti man, tada būtų toks lygus. Sako – negalima“, – juokėsi jis.
Mažiausiai 1 tūkst. eurų šildymui kainuos ir kaimynui. Čia šaltojo sezono kaina, kai savininkas pats malkas susipjauna, paskui susiskaldo ir susineša. Paruoštos malkos kainuoja dar daugiau.
„Kiekvieną kartą kai paskambini, vis brangyn, brangyn. Sako, kad ir dar brangs. Kas žino, kada sustos“, – sakė Leonas.
Vieni iš prekybininkų apie kainų augimo sustojimą nekalba. Sako priešingai – kas pirks dabar tik išloš, nes rudenį malkos bus dar brangesnės.
Pašnekovas sako, kad įmonė malkomis prekiauja apie 10 metų. Tad dabartinės kainos rekordinės ir sako, kaip kaina keitėsi per metus.
„Nuo 150 eurų mažoji paletė dabar yra apie 200 eurų. Galutinė prekės kaina susidaro – elektra, dujos, žaliavos kaina, transporto kaina. 25 proc. vis tiek kainų kilimas yra“, – sakė „Esaurida.lt“ komercijos vadovas Mantvydas Rancas.
Net didesnes pajamas gaunantys pirkėjai ne visada turi iš ko susimokėti visą sumą.
„Pusė mūsų užsakymų eina su lizingu, su mokėjimu trimis dalimis“, – sakė M. Rancas.
Didžiąją dalį malkų įmonė eksportuoja. Sako, medienos poreikis tiek svetur, tiek šalies viduje vis dar auga.
„Lietuvos verslai fiziškai nebegali importuoti rastų, tai perka Lietuvoje. Automatiškai, kai yra paklausa ir yra pasiūla, elementarūs rinkos dėsniai tas kainas ir išpučia“, – sakė M. Rancas.
„Paklausai įtaką daro rinka. Poreikis yra. Natūralu, kad visi medienos perdirbėjai tarp to kiekio konkuruoja. Mediena yra ribotas išteklius, kurio naudojimą patvirtina Lietuvos Vyriausybė ir aplinkos ministras“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
„Šiuo metu vyksta medienos iškirtimo šakų ištraukimas“, – pasakojo miškininkas.
Sunkioji technika miškuose dirba išsijuosusi. V. Kaubrė prisimena dar prieš porą metų medienos kaina buvo nukritusi į rekordines žemumas. Kilimas prasidėjo pernai.
„Augimas buvo apie 40 proc. Šiais metais dar medienos kaina auga apie 20 proc. jaučiame. Tikime, kad antram pusmečiui pirkėjai dalyvaudami medienos aukcionuose įsivertins savo galimybes, kokias kainas galės mokėti ateinantį pusmetį ir kaip įmonės vadovas tikiuosi, kad kaina augs“, – sakė jis.
Aplinkos ministerija sako, kad medienos sektorių stipriai paliečia įvestos sankcijos.
„Lietuva importuodavo medieną tiek iš Baltarusijos, tiek iš Rusijos. Dabar tas importas yra sustojęs. Faktiškai Lietuvos sąlygom mes turime medienos deficitą“, – sakė aplinkos viceministras Danas Augutis.
„Dėl tos priežastis žinodami, kas gali atsitikti savo rinkas uždarė estai ir latviai. Lietuva iš esmės liko vienintelė valstybė, kaip jau daug metų iki šiol šitame regione, kurioje medieną pirkti gali bet kas panorėjęs. Pabrėžiu – bet kas panorėjęs“, – sakė asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas.
Anot pašnekovo, viskas juda link to, kad eilinis žmogus po kurio laiko ne į kainą žiūrės, o į tai, ar bus ką nusipirkti. Galiausiai gali įvykti taip, kad teks likti prie suskilusios geldos, ir net ne medinės.
„Nėra tokios valstybės, kuri toleruotų žaliavos išvežimą. Visur yra rūpinamasi tuo, kad žaliava būtų perdirbta valstybėje. Pats geriausias pavyzdys yra Vokietija, medienos žaliava ten net nevažinėja tarp žemių“, – sakė R. Beinortas.
Ministerija sako planuojanti imtis veiksmų, kad papildomo medienos išvežimo iš Lietuvos nebūtų.
„Tiesiogiai riboti mes negalime, kadangi yra laisva prekyba tarp Europos Sąjungos šalių, bet vis dėlto numatome keisti prekybos taisykles ir pagal jas fiksuoti įsigyjamos medienos kiekį“, – sakė D. Augutis.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
