Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teigia, jog minėtas atvejis daugiau yra išimtis, o ne tendencija. Tačiau verslo atstovų teigimu, situacija su rangovais Lietuvoje išties sudėtinga.

Ilgi laukimo mėnesiai

Aurimas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) teigia, kad metų pradžioje užpildė paraiškas elektros įvedimui su dar dviem kaimynais.

„Ten yra du dvibučiai namai. Sausio mėnesį padavėme paraišką, turėjo iki balandžio galo būti viskas padaryta. Balandžio gale tiesiog parašė, kad dėl kažkokių didelių apkrovų visą įrengimą nukelia mėnesiui“, – sako pašnekovas.

Bet, pasak jo, po kelių savaičių jis buvo informuotas, kad dėl pakilusių kaštų rangovas nutraukė sutartį su ESO ir pastaroji turi rengti naują konkursą bei išrinkti naują rangovą.

„Esmė ta, kad mes su paskolomis nusipirkę tuos namus, turime įsipareigojimus bankui per metus laiko įregistruoti šimtaprocentinį baigtumą. Be elektros negalime nei įsirenginėti, nei nieko plėtoti toliau“, – sako skaitytojas.

ESO komentuoja, kad šis atvejis yra išimtis, o ne taisyklė.

„Dėl rinkoje išaugusių kainų, darbų rangovas kreipėsi į bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl darbų ir medžiagų kainų indeksavimo.

ESO, įvertinusi situaciją rinkoje, atliko darbų ir medžiagų kainų indeksavimą, tačiau atliktas kainų perskaičiavimas rangovo netenkina ir reikalauja užsakymus aktuoti nepagrįstai aukštomis kainomis“, – „Delfi“ paaiškino ESO atstovas Paulius Kalmantas.

Elektra
Foto: Shutterstock

Jis pridūrė, kad operatorius periodiškai gauna prašymų dėl kainų indeksavimo iš kitų rangos įmonių ir ESO siūlomas darbų bei medžiagų kainų indeksavimas „kitiems rangovams yra priimtinas ir darbai nėra stabdomi“.

„Bendrovei nepavyksta susitarti su rangovu UAB „Elektros tinklas“, kadangi šio reikalavimai dėl kainų indeksavimo yra nepagrįstai aukšti bei neatitinkantys realios situacijos rinkoje“, – tęsia P. Kalmantas.

Bendrovė „Elektros tinklas“ trumpai pakomentavo situaciją taip:

„Didžiausia problema – ženkliai pabrangusios visos elektrotechninės medžiagos, tai yra, 40 proc. ir daugiau, kai kurios medžiagos pabrango dvigubai. ESO nesutinka atitinkamai kompensuoti šių pabrangimų.

Atitinkamai, rangovai negali vykdyti įsipareigojimų. Dėl tokio ESO požiūrio viešuosiuose konkursuose dalyviai pavieniai arba jų nėra“, – rašoma atsiųstame komentare.

ESO atstovas savo ruožtu priduria, kad rangos sutartis su bendrove „Elektros tinklas“ galioja iki liepos 28 dienos, „tačiau rangovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų“.

Asociacija: padėtis įtempta

Kilusius ginčus įvertino ir Lietuvos elektros energetikos asociacija (LEEA). Jos prezidentas Kęstutis Jauniškis komentavo portalui, kad keletą metų iš eilės beveik visos rangos įmonės dirbo nuostolingai. Tai pirmiausia buvo susiję su mažesnėmis nei įprasta investicijomis į tinklą.

„Įmonės negalėjo išlaikyti darbuotojų, o kad išgyventų, pradėjo darbo ieškotis ir kituose sektoriuose. Darbų dabar tikrai netrūksta ir pajungiant saulės, vėjo elektrines, elektrifikuojant geležinkelį“, – sakė K. Jauniškis.

Anot jo, dabar investicijos į ESO tinklą šoktelėjo, kainos taip pat normalizuojasi.

„Tačiau rangovai po kelių badmečio metų neskuba sudaryti sutartis su ESO, nes turi darbo kituose projektuose“, – kalbėjo asociacijos prezidentas.

Foto: Shutterstock

Paklaustas, ar tikrai reiškinys yra masinis, ar vis dėlto pavienis, jis teigė, kad problemų yra.

„Situacija yra įtempta, bet ne dramatiška. Kalbamės su ESO, kaip būtų galima pagerinti sutartis, kaip sudominti rangovus darbu ESO tinkle. Tikimės, kad situacija normalizuosis, įmonės sustiprės, galės samdyti daugiau darbuotojų ir vėl grįšime į normalias vėžes“, – atsakė K. Jauniškis.

Norėtų susirasti savarankiškai

Rangovo laukiantis Aurimas sako, kad norėtų imti iniciatyvą į savo rankas ir susirasti darbus atliksiančią įmonę pats.

„Į ESO parašėme, sakome: žiūrėkite, leiskite mums patiems susirasti rangovą, kad ir sumokėsime jam daugiau pinigų. Nes akivaizdu, kad rangovą privačiai užsakant kainuos daugiau. ESO pasakė: ne, taip negalima. Nors jau projektas paruoštas ir viskas padaryta“, – prisimena skaitytojas.

Savo ruožtu atsakyme „Delfi“ ESO atstovas komentuoja, jog yra galimybė pasirinkti rangovą.

„Yra galimybė pasinaudoti „Fast track“ modeliu – greitesniu prisijungimu prie elektros tinklų, kai projektavimo ir rangos darbus atlieka pats klientas su savo pasirinktu rangovu“, – sako P. Kalmantas, pateikęs ir nuorodą į šį pasirinkimą.

Kreipęsis į bendrovę „Elektros tinklas“ Aurimas išgirdęs, kad esą beveik visoje Lietuvoje yra ta pati situacija su rangovais.

Vyras sako, kad nenorint laukti konkurso termino pabaigos, kuri gali ateiti ir po trijų mėnesių, ir po pusmečio, išeitimi taptų generatorius. Bet ir vėl: nuomos, operavimo kaštai reikš papildomas išlaidas.

„Sausio mėnesį pervedžiau 1,6 tūkst. Eur už tai, kad atvestų tą elektrą, bet dabar praėjo pusė metų, jie [ESO – red.] dirba savais terminais, savo konkurso taisyklėmis ir tos kainos kyla kosmiškai. Kas savaitę skiriasi kaina. Dabar jie gali ateiti ir pasakyti: tai dar sumokėkite tūkstantį“, – piktinasi skaitytojas.

Tiesa, sprendžiant iš ESO atsakymo klientui: kai bus atlikti objekto prijungimo darbai, jis turi teisę kreiptis dėl delspinigių. Jie siekia 0,02 proc. nuo sumokėtos prijungimo įmokos dydžio už kiekvieną pradelstą dieną.

Jeigu patiriama tiesioginių nuostolių dėl vėluojančių atlikti prijungimo darbų, galima kreiptis ir dėl nuostolių, kai bus pabaigti darbai.

Elektros skaitiklis

Pasak Aurimo, žmonės negali įsikelti į naujus namus, o paskolas turintiesiems tai gali sukelti ir papildomų finansinių įsipareigojimų dėl nevykdomų būsto kredito sutarties sąlygų.

„Čia yra operacinis aplaidumas, aš taip pavadinčiau <...>. Jeigu matai, kad situacija tokia, ieškok kažkokių sprendimų, lankstesnių, o ne tiktai taip, kaip užrašyta knygutėje“, – kalba Aurimas.

Pasigenda pastovumo investicijose

ESO tikina, kad artimiausiomis dienomis bus paskelbti nauji pirkimai aptariamo atvejo įgyvendinimui ir per 45 kalendorines dienas, tai yra, per pusantro mėnesio, planuojama pasirašyti sutartis su naujais rangovais.

LEEA prezidentas K. Jauniškis, pasiteiravus apie galimą problemos sprendimą, teigė, kad reikėtų rimtesnio dėmesio iš valstybės.

„Ankstesnė situacija, kada užsakovas skaičiuodavo neblogą pelną, o rangovinės įmonės – nuostolius, ir lėmė tai, ką turime dabar. Tai yra prastos politikos pavyzdys. Valstybė turi labai dėmesingai ir jautriai rūpintis energetikos infrastruktūra, nes tai yra strateginė infrastruktūra“, – sako K. Jauniškis.

Jis sako, kad investicijos į energetikos infrastruktūrą ir priežiūrą turi būti nuolatinės, nuoseklios ir pakankamos, kad rangos įmonės galėtų planuotis savo veiklą, išteklius.

„Tuo tarpu dabar turime „amerikietiškus kalnelius“ – darbo nėra arba jo yra labai daug. Tai yra bloga praktika, kenkianti tiek tinklui, tiek rangovams, tiek užsakovui“, – konstatuoja K. Jauniškis.

Skaitytojas Aurimas planuoja skubinti darbus kitomis priemonėmis.

„Kreipsimės į teisininkus, dabar ieškome teisininkų, kurie padėtų mums paruošti prašymą, kad bent jau mums duotų teisę patiems susirasti rangovą ir pasidaryti elektrą. Manau, kad tokių, kaip mes, tikrai yra daug daugiau“, – sakė jis.