Kovo ir balandžio mėnesį atliktų testavimų metu buvo patikrintos elektrinių galimybės veikti esant dideliam dažnio nuokrypiui. Tokio pobūdžio bandymai Lietuvoje atlikti pirmą kartą.

„Izoliuoto darbo bandymas yra vienas iš svarbiausių žingsnių, ruošiantis sinchronizacijai su kontinentiniais Europos tinklais. Inžinerine prasme tai – vienas sudėtingiausių ir įdomiausių projektų. Pirmą kartą Lietuvos elektros sistema veiks visiškai savarankiškai, todėl bandymui ruošiamės atsakingai: dirbame su elektros gamintojais, skirstymo operatoriais, prioritetiniais svarbiais vartotojais. Elektrinių bandymai pavyko sėkmingai, galime konstatuoti, kad didieji elektros gamintojai atitinka izoliuotam darbui reikalingus techninius parametrus“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.

Elektrinių bandymuose dalyvavo „Ignitis“ Elektrėnų komplekso 7, 8 ir kombinuotojo ciklo blokai, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kauno termofikacinė elektrinė, Kauno kogeneracinė jėgainė, Panevėžio termofikacinė elektrinė, „Orlen Lietuva“ elektrinė.

Bandymus kartu su „Litgrid“ specialistais atliko Turkijos bendrovė „EPRA Elektrik Enerji İnş. ve Tic. Ltd. Şti.“, su kuria pasirašyta sutartis dėl izoliuoto darbo bandymo studijos atlikimo.

Pats izoliuoto darbo bandymas planuojamas rugsėjį. Jo metu visa Lietuvos elektros sistema bus pirmą kartą laikinai atjungta nuo IPS / UPS sinchroninės zonos ir dirbs salos režimu. Iki šio bandymo „Litgrid“ taip pat planuoja patikrinti prioritetinių svarbių vartotojų pasiruošimą dirbti bandymo metu, suderinti bandymo atlikimą su kitų šalių perdavimo sistemų operatoriais, atlikti dispečerių mokymus ir paruošti dispečerinio valdymo IT sistemas.

Prieš sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, Baltijos šalys taip pat atliks bendrą visų trijų šalių izoliuoto darbo bandymą.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.

Šiuo metu jau baigta daugiau nei 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų ir įgyvendinti 5 sinchronizacijos projektai. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas ir Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas.