Vengrija šiuo klausimu „tęsia derybas su Europos Komisija“, sakė ministrė. Tačiau kol kas tinkamo plano nėra. „Laukiame naujo pasiūlymo, ir tada galėsime daryti pažangą“, - pabrėžė K. Varga.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas anksčiau įvardijo, kad šaliai reikia „15-18 mlrd. eurų“ ir iš Europos Komisijos pareikalavo pasiūlymo dėl finansavimo iš ES lėšų. Briuselis į tai reagavo su nuostaba. Vengrijos reikalavimas esą „perdėtas“.
Vengrija, jos duomenimis, 65 proc. naftos gauna per „Družba“ dujotiekį iš Rusijos. K. Varga patvirtino, kad pradžioje reikia išsiaiškinti, ar įmanomas naftos tiekimas per „Adria“ vamzdyną, kuris baigiasi Kroatijoje.
Tuomet reikėtų techniškai pertvarkyti Vengrijos naftos perdirbimo įmones. Trečia, Vengrija nori ilgainiui pereiti prie branduolinės energijos. Visam tam reikia didelių sumų.
Europos Komisija gegužės pradžioje pasiūlė laipsnišką rusiškos naftos importo sustabdymą. Žaliavinei naftai embargas įsigaliotų po šešių mėnesių, naftos produktams – po aštuonių. Vengrijai norima suteikti pereinamąjį laikotarpį iki 2024 metų pabaigos.
Nepaisant to, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas grasina veto, nes mato grėsmę energijos tiekimui į jo šalį. Nuolaidų reikalauja ir Slovakija, Čekija bei Bulgarija.
Jei šią savaitę susitarimo nepavyks pasiekti, baiminamasi atviro ginčo ES viršūnių susitikime. ES šalių lyderiai susitikime Briuselyje dalyvaus kitos savaitės pirmadienį ir antradienį.
