Energetikos įstatymo pakeitimams pritarė 105 Seimo nariai, 2 pasisakė prieš, dar 10 susilaikė. Panašiai balsai pasiskirstė ir dėl lydinčiųjų Gamtinių dujų ir Elektros energetikos įstatymų projektų.
Lietuvos bankas siūlė elektros ir dujų kainų padidėjimo dalies kompensavimo schemą papildyti dviem aspektais.
„Pirma, pajamų kriterijais, kurie padėtų identifikuoti asmenis, kuriems paramos reikia labiausiai.
Antra, minimalų būtiną elektros ir dujų suvartojimą vienam asmeniui nusakančiais rodikliais – taip būtų nustatytas mechanizmas, kuris sudarytų sąlygas kompensuoti tik minimalaus poreikio neviršijančio elektros bei dujų suvartojimo sąskaitos padidėjimą, o už nustatytą minimalų suvartojamą kiekį viršijantį suvartojimą būtų mokama visa kaina (t. y. siūlome nustatyti panašų mechanizmą, kuris taikomas geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų atveju)“, – rašoma centrinio banko išvadoje.
Į šiuos pasiūlymus Seime atsižvelgta nebuvo.
Prieš balsavimą kalbėjęs Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis sakė, kad siūlomas paketas yra „korupcinis“.
„Tai, ko gero, viskio dėžučių įstatymas. Jūs įsivaizduokite, ką Seimas šiandien priima. Priima įstatymą suteikti privačiam sektoriui, verslui išimties tvarka, lengvatinėmis sąlygomis daryti „biznį“ ir už tai garantuoja valstybė. Šeši ar septyni tarpininkai pasidalina tuos pinigus“, – sakė jis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė pastebėjo, kad siūlomas mechanizmas bent jau neužkrauna skolų naštos „ateities kartoms“. Kaip žinia, anksčiau buvo suplanuota kainų padidėjimą išdėstyti per 5 metus, o dabar to atsisakoma.
„Geriau bent kažkiek padėti žmonėms, kurie iš tikro šiandien... Nors man labiausiai skaudu, kad neišsprendėme klausimo, jog vienodai visiems kompensuojame. Galėjome pasižiūrėti: tie, kurie gauna dideles pajamas ar nustatyti suvartotos elektros, dujų kiekį“, – sakė ji.
Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Edmundas Pupinis pasisakė „už“ paketą.
„Dabar sprendžiame tas problemas, su kuriomis susiduriame. Jei žinotume iš anksto dėl energetinių kainų, dėl karo Ukrainoje, galbūt būtume pasidėję pagalves tam reikalui. Tačiau kažkaip tuo metu iniciatyvų tam nebuvo. Šiuo metu vis tiek turime bandyti amortizuoti kainų augimą.
Šioje vietoje nebūtinai visi yra privatūs, yra ir valstybinių elektros energijos tiekėjų. Žmonės gali eiti ir pas juos. Dabar svarbiau ne tai, kad kažkas gaus pelno (nuo jo sumokės pelno mokestį), dabar svarbiausia, kad mūsų gyventojai gaus mažesnes kainas“, – sakė jis.
Įspūdinga suma
Kaip nurodoma paketo aiškinamajame rašte, jam įgyvendinti iš viso reikės 690 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Buitinių vartotojų daliniam kompensavimui – 570 mln. eurų, verslo paramai – 120 mln. eurų.
Iš gyventojams skirtų 570 mln. eurų apie 365 mln. eurų bus skirta iki liepos 1 dienos susidarysiančiai „Ignitis“ skolai padengti. Iš likusių 205 mln. eurų apie 165 mln. eurų nuo liepos 1 dienos bus skirta nepriklausomiems elektros tiekėjams.
Lietuvos bankas pastebėjo, kad ši priemonė yra labai plati ir visiškai horizontali, todėl fiskališkai brangi ir socialiai mažai teisinga.
„Šios kompensacijos yra numatytos taikyti visiems namų ūkiams, neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas. Projektuose numatyta šiai priemonei skirti 365 mln. eurų (0,6 proc. BVP), tačiau nėra numatyta papildomų pajamų gavimo šaltinių šioms papildomoms biudžeto išlaidoms finansuoti, be to, šios išlaidos nemažintų infliacijos rodiklio 2022 metais, bet eliminuotų energijos kainų augimo išdėstymą per 2023–2025 metus.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kainų augimas keičia vartotojų paskatas vartoti, o elektros ir dujų kainų padidėjimo kompensavimas, priešingai, mažina namų ūkių ir verslo paskatas imtis energijos taupymo arba efektyvesnio jos naudojimo priemonių. Šis aspektas ypač aktualus tais atvejais, kai gyventojai ar verslas būtų ekonomiškai pajėgūs tokias priemonės įgyvendinti, todėl siūlome svarstyti galimybę bent dalį elektros ir dujų kainų padidėjimo kompensavimui numatytų lėšų skirti efektyvesnio šių resursų panaudojimo alternatyvoms skatinti“, – siūlė Lietuvos bankas.
Įvedė saugiklių
Paketas parlamente svarstytas skubos tvarka. Kaip dėstoma jo aiškinamajame rašte, nesant Vyriausybės dalinio kompensavimo, preliminariai tiek gamtinių dujų, tiek ir elektros energijos kaina buitiniams vartotojams 2022 metų antrąjį pusmetį stačia kreive kiltų į viršų – gamtinių dujų 1 kub. m kaina buitiniam vartotojui be Vyriausybės dalinio kompensavimo galėtų didėti nuo maždaug 2 kartų iki maždaug 2,4 karto.
„Elektros energijos kainos 1 kWh buitiniam vartotojui be Vyriausybės dalinio kompensavimo taip pat galėtų augti apie 2 kartus. Su Vyriausybės daliniu kompensavimu būtų plokštesnė ir kur kas mažiau drastiškesnė gamtinių dujų ir elektros energijos augimo buitiniams vartotojams kreivė.
Jeigu bus taikomas dalinis kompensavimas, atitinkamai buitinių vartotojų grupei gamtinių dujų 1 kub. m kaina galėtų didėti nuo maždaug 1/3 (gamtines dujas naudojantiems maisto gamybai) iki maždaug 40 proc. (gamtines dujas naudojantiems šildymui). Vyriausybei taikant dalinį kompensavimą, buitiniams vartotojams elektros energijos 1 kWh augimas sudarytų maždaug 40 proc.“ – rašoma dokumente.
Paketo svarstymų Seimo komitetuose metu daugiausiai dėmesio skirta klausimui dėl galimo nepriklausomų elektros tiekėjų piktnaudžiavimo.
Kaip pastebima Biudžeto ir finansų komiteto nuomonėje, atsižvelgiant į pareigą užtikrinti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumą ir tai, jog pagal siūlomą įstatymo projektą 165 mln. eurų. bus skirti subsidijai elektros sąskaitoms, kurios didelė dalis bus skiriama liberalizuotai nebereguliuojamai elektros rinkai, kurioje kainos nustatomos dviejų šalių susitarimu, komitetas pabrėžia poreikį įgyvendinti efektyvią nepriklausomų tiekėjų kainodaros kontrolę.
Komitetas taip pat atkreipė dėmesį į šiuo metu galiojančias ir įstatymo pakeitimo projektu numatomas papildomas kontrolės priemones ir ragina, priėmus siūlomus įstatymus, jomis principingai naudotis, siekiant užtikrinti buitinių vartotojų apsaugą ir mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumą skiriant subsidiją nereguliuojamai rinkai.
„Akcentuotina, kad nors nepriklausomų tiekėjų kainodara nėra reguliuojama, tačiau elektros tiekimas yra reguliuojama veikla – šiai veiklai vykdyti reikalingas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimas bei galimos sankcijos ir baudos už teisės aktų reikalavimų pažeidimus, kurios siekia iki 10 procentų įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais metais“, – nurodė Seimo BFK.
Suvestiniame Energetikos įstatymo projekte numatyta, kad bus kompensuojamos tik elektros energijos ir dujų įsigijimo sąnaudos.
Šiuo metu planuojama, kad vartotojai antrąjį 2022 metų pusmetį už 1 kWh elektros mokės daugiausiai 23 centus, o likusi kainos dalis bus padengiama iš valstybės biudžeto. Konkrečią tvarką dar turėtų patvirtinti Vyriausybė.
Dujų kainas vartotojams tvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Pavyzdžiai
Energetikos viceministrė Inga Žilienė anksčiau yra pateikusi pavyzdžių, kaip keistųsi dabartinės vartotojų sąskaitos su kompensacijomis ir be jų.
Suvartojant 56 kWh elektros per mėnesį (Lietuvos vidurkis), be kompensacijos 2022 metų antrąjį pusmetį sąskaita siektų 27,4 euro, t. y. 198 proc. daugiau nei dabar (9,2 euro). Su kompensacija sąskaita būtų 12,9 euro, t. y. 40 proc. daugiau nei dabar.
Suvartojant 150 kWh elektros, dabar sąskaita siekia 24,6 euro. Be kompensacijos siektų 73,5 euro, su – 34,5 euro.
Suvartojant 300 kWh, dabar sąskaita siekia 49,2 euro. Be kompensacijos siektų 147 eurus, su – 69 eurus.
Dujas naudojantiems maisto ruošai, dabar vidutinė sąskaita (4,6 kub. m) siekia 3,7 euro. Be kompensacijos siektų 11,7 euro (218 proc. daugiau), o su – 4,7 euro (27 proc. daugiau).
Dujas naudojantiems šildymui, dabar vidutinė sąskaita (103,1 kub. m) siekia 56,7 euro. Be kompensacijos siektų 236,1 euro (316 proc. daugiau), su kompensacija – 79,4 euro (40 proc. daugiau).
