Balandžio 27 dieną Vilniaus kogeneracinė jėgainė ir įmonė „Valmet“ pasirašė sutartį, pagal kurią du biokuro katilai bandomuoju režimu turėtų pradėti dirbti 2023 metų pirmąjį ketvirtį. Anksčiau tikėtasi, kad sostinė jau rudenį arba žiemą galės pradėti šildytis biokuru.
„Reikia turėti omenyje, kad geopolitinė krizė ir karas Ukrainoje veikia tiekimo grandines bei kelia iššūkių statybų projektams visoje Europoje. Tačiau esame pasiryžę įveikti kylančius iššūkius ir darbus atlikti kiek įmanoma greičiau“, – pranešime cituojama „Valmet“ energetikos verslo padalinio katilų rekonstrukcijos ir konversijos direktorė Niina Ollikka.
Savo ruožtu jėgainės generalinis direktorius Mantas Burokas sakė, kad dės visas pastangas, jog darbai būtų baigti kuo anksčiau artėjantį šildymo sezoną. „Tačiau suprantame, kad karas Ukrainoje kelią iššūkių ir rangovams“, – pridūrė jis.
Trys dalykai
G. Bakanas „Delfi“ sakė, kad kol kas sudėtinga prognozuoti, kokios sąskaitos už šildymą pasieks gyventojus kito sezono metu.
„Tai priklausys nuo biokuro ir dujų kainų, kurioms įtaką daro ir geopolitinė situacija. Šiuo metu biokuras yra apie keturis kartus pigesnis nei gamtinės dujos. Vertinant šios dienos biokuro ir dujų kainų skirtumą būtų galima teigti, kad jėgainės biokuro katilų įjungimas būtų sumažinęs šildymo kainą, tačiau viskas priklauso nuo trijų pagrindinių aspektų“, – sakė jis.
Pirmasis – biokuro ir gamtinių dujų kainų lygis 2022–2023 metų šildymo sezonu.
„Kainos šiuo metu yra sunkiai prognozuojamos, todėl kokį efektą duotų jėgainės paleidimas 2022–2023 sezonui yra sunku vertinti. Jeigu dujų kainos nukristų, o biokuro kainos laikytųsi tame pačiame lygyje, tai skirtumas nebūtų ženklus, tačiau, jeigu kuro kainų skirtumas laikytųsi panašiame lygyje, kaip dabar, šilumos gamyba iš biokuro tikrai būtų pigesnė“, – sakė G. Bakanas.
Antrasis – bazinės šilumos kainos perskaičiavimo sparta.
„Šiuo metu bendrovė taiko bazinę kainą, kurią Valstybinė energijos reguliavimo taryba nustatė dar 2017 metais jėgainės biokuro katilams prisijungus prie šilumos gamybos ir tuo būdu reikšmingai pasikeitus Vilniaus miesto šilumos gamybos struktūrai, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šilumos kainą turės nustatyti iš naujo. Kuo sparčiau perskaičiavimas bus atliktas, tuo greičiau vartotojai pajus skirtumą. Priešingu atveju vartotojas nepajus naudos iš karto, o geriausiu atveju tik po kelių metų kainos perskaičiavimo metu“, – nurodė VŠT vadovas.
Trečiasis – didesnė konkurencija tarp nepriklausomų šilumos tiekėjų.
„Pradėjus veikti jėgainės biokuro katilams, Vilniaus šilumos aukcionuose atsirastų didesnė konkurencija šilumos pardavimams, tai taip pat iš dalies sumažintų superkamos šilumos kainą“, – svarstė G. Bakanas.
Vyksta pasiruošimas
G. Bakanas pridūrė, jog įmonė ateinančiam šildymo sezonui pradėjo ruoštis dar nesibaigus šiam šildymo laikotarpiui.
„Šiuo metu vertiname priemones, kurios galėtų stabilizuoti kainas vartotojams, nepriklausomai nuo brangstančių dujų kainų. Jas deriname su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Siekiant suvaldyti kainų šuolius bus reikalingas VERT pritarimas ir metodiniai pakeitimai, kadangi bendrovės veikla yra reguliuojama ir vienašališkai priimti sprendimų, kurie darytų įtaką vartotojams, negalime.
Ruošiame ir veiksmų planą energetikos resursų krizės rizikoms amortizuoti, didžiausią dėmesį skiriant energinio efektyvumo didinimui. Kaip žinia, šildymo sąskaita susideda iš dviejų dalių – suvartoto šilumos kiekio ir šilumos kainos. Gerinant būsto būklę – atnaujinant inžinerines sistemas, renovuojant pastatus – mažėja šilumos suvartojimas, o kartu – ir sąskaita už šildymą. Atkreipiame dėmesį, kad gyventojams, kurių namas yra senos statybos, o buto kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau, derėtų rimtai apsvarstyti renovacijos galimybes. Bendrovės skaičiavimu, nerenovuotų namų gyventojai už šilumą moka 30–40 proc. didesnes sąskaitas“, – pasakojo jis.
VŠT vadovas dar paragino pasidomėti ir namo šilumos punkto būkle, dar prieš šildymo sezoną pasirūpinti jo efektyvumu ir, jeigu yra poreikis, atnaujinimu.
„Tam didelių investicijų nereikia, tačiau efektyviai veikiantis šilumos punktas gali sumažinti sąskaitas už šilumą apie 10 proc.“ – sakė jis.
„Valmet“ biokuro katilų, dūmų valymo ir dūmų kondensacinių ekonomaizerių sistemų užbaigimą atlikti įsipareigojo už maždaug 30 mln. eurų.
„Numatyta, kad rangovas atliks techninį biokuro katilinės technologinių sistemų vertinimą, užbaigs dviejų biokuro katilų, dūmų valymo ir dūmų kondensacinių ekonomaizerių sistemų montavimo darbus, atliks paleidimo derinimo darbus (šaltuosius ir karštuosius bandymus), apmokys jėgainės personalą ir parengs biomasės jėgainės naudojimo instrukcijas. Iki darbų pradžios bus vykdomi biomasės jėgainės pasiruošimo darbai, atrenkamas reikalingas personalas“, – rašoma jėgainės pranešime.
Šis pirkimas įvykdytas po to, kai jėgainė nutraukė sutartį su buvusiu rangovu – restruktūrizuojama didžiausia Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus.
Planuojama, kad visiškai įgyvendinus Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą, jos bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW (iš jų apie 70MW iš biomasės) , o šiluminė galia – apie 230 MW (apie 170 MW iš biomasės).
Jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, o įgyvendinus biokuro jėgainės dalies projektą energija bus gaminama ir iš biokuro. Atliekų jėgainė per metus sutvarko ir energija paverčia apie 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų, o biokuro jėgainėje bus panaudojama apie 500 tūkst. tonų.
Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.
