Saeimai liko paskutinis svarstymas
Latvijos Ekonomikos ministerijos pareigūnė Liga Rozentale pažymėjo, kad kai kurie Saeimos nariai pasiūlė pataisas Energetikos įstatymui dėl rusiškų dujų draudimo, tačiau vyriausybė siūlo pataisymus dėl terminų.
„Vyriausybės lygiu, Ekonomikos ministerijoje įvertinome, kad būtų saugiau, geriau uždrausti rusiškas dujas nuo kito sausio. Tai būtų ir regioninis požiūris, nes estai taip pat yra priėmę sprendimą dėl kitų metų sausio (...).
Nežinome, ar tam bus pritarta parlamente, bet tai yra vyriausybės sprendimas“, – komentavo Energijos rinkos ir infrastruktūros departamento direktorė L. Rozentale.
Ji pažymėjo, kad Latvijai belieka trečias, paskutinis, įstatymo svarstymas uždrausti rusiškas dujas.
„Mes teoriškai esame dar toliau procese, nei Lietuvos kolegos (...). Dabar klausimas, ar tvarka įsigalios dabar, ar nuo sausio 1 dienos (...). Turint omenyje, kad antrasis svarstymas jau įvyko, liko tik vienas, tad turėtų būti patvirtinta gegužę“, – teigė L. Rozentale.
„Delfi“ primena, kad Lietuvos Energetikos ministerija pirmadienį pranešė parengusi Gamtinių dujų įstatymo pataisas, pagal kurias Lietuvos dujų perdavimo sistemos bei SGD terminalo panaudojimas dujų iš Rusijos importui būtų draudžiamas įstatymu.
Nepritaria atsiskaitymui rubliais
Latvijos vyriausybės atstovė teigė, kad teoriškai yra įmanoma, jog bendrovė „Latvijas Gaze“ iki įstatyme numatytos embargo datos pirktų rusiškas dujas, tačiau atsiskaitymai privalėtų vykti eurais.
Kaip žinoma, ši kompanija, kurios vienas iš akcininkų yra Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“, pasisako prieš greitesnį rusiškų dujų atsisakymą.
„Jeigu parlamentas pritaria, kad prekyba liaujasi dabar arba nuo kitų metų sausio 1 dienos, tuomet, žinoma, dujų tiekėjai turės tam paklusti. Iki tol prekyba yra priimtina, jeigu ji vykdoma eurais.
Kai mes (vyriausybė) pateikėme tą pereinamąją sąlygą dėl sausio 1 dienos datos, mes taip pat parašėme paaiškinimą, kad iki tol prekyba gali vykti tik eurais. Nes ne tik teisiškai negalima mokėti rubliais, bet ir moraliai neteisinga“, – sako L. Rozentale.
Latvijos vyriausybės atstovė teigia, kad sąskaitos atidarymas „Gazprombanke“ neturėtų prieštarauti sankcijoms, o atsiskaitymai eurais taip pat nesikerta su jomis.
„Kiek girdėjau, kad kai kurios kitos ES narės, kiti tiekėjai planuoja tokius veiksmus, mes nežinome, ar to imsis ir „Latvijas Gaze“, bet teoriškai tai galėtų būti, nes nepažeis sankcijų. Bet mokėjimai rubliais nėra gerai“, – sakė ji.
Dujų trūkumo Baltijos šalyse nelaukia
Pasiteiravus, ar Baltijos šalys per naują šildymo sezoną nesusidurs su dujų trūkumu, L. Rozentalė sakė, kad to neturėtų įvykti, nes aktyviai dirbama regiono mastu. Latvija, savo ruožtu, yra numačiusi tris priemones tiekimo saugumui: trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio.
„Trumpajam laikotarpiui esame numatę pirkti papildomai dujų iš Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Mūsų parlamentas priėmė pataisas Energetikos įstatyme, sukurdamas energijos tiekimo saugumo rezervus. Tai 2 teravatvalandės, iš esmės – du laivai (...).
Ministrų kabinetas paprašė valstybės valdomos energijos tiekėjos „Latvenergo“ pirkti tuos rezervus iš Klaipėdos ketvirtąjį metų ketvirtį. Ir, aišku, „Latvenergo“ ir kiti tiekėjai turės savo rezervacijų Klaipėdoje savo komerciniam tiekimui“, – sakė Latvijos atstovė.
„Kaip trumpalaikis sprendimas Klaipėdos SGD terminalas tikrai svarbus“, – pridūrė ji.
Vidutinio laikotarpio priemonė būtų planuojamas Paldiskio terminalas Estijoje. Latvijos Ekonomikos ministerija šiuo metu diskutuoja su suomiais ir estais dėl šio objekto.
„Paldiskio terminalas yra vidutinio laikotarpio priemonė ir matome, kad jis bus baigtas iki lapkričio, kaip sakė Estijos ir Suomijos kolegos.
Bet kartu suprantame, kad šio terminalo nuoma yra labai brangi, todėl užtikrinant energijos tiekimo saugumą ilgalaikiu laikotarpiu ir finansiškai efektyviu būdu, mes turėtume pasistatyti terminalą Latvijoje. Tai būtų ilgalaikis sprendimas“, – apie trečią priemonę kalbėjo L. Rozentalė.
Šiuo metu Ekonomikos ministerija vertina galimus projektus ir su ataskaita į kabinetą ketina grįžti iki šio mėnesio pabaigos.
Latvių ministerija: trijų terminalų nebus per daug
Latvija per metus suvartoja 12 teravatvalandžių gamtinių dujų. Pasak pašnekovės, daugiau kaip pusę – kogeneracinėse jėgainėse, gaminant šilumą ir elektrą. Labai imlių dujoms verslų (kaip Lietuvos „Achema“) Latvijoje nėra.
„Paldiskio ir mūsų terminalas seks vienas po kito, jie nebus vienu metu. Kai laivo-saugyklos (Estijoje) nuoma baigsis, tuomet įsijungti turėtų ir mūsų terminalas Latvijoje.
Taip pat reikėtų suprasti, kad nors kalbame apie tris Baltijos valstybes, šiuo metu su GIPL ir su „Balticconnector“ akivaizdu, jog regionas yra ir Suomija bei Lenkija. Tad regionas yra toks didelis, jog trys terminalai tampa optimaliu sprendimu“, – aiškino Latvijos ministerijos pareigūnė.
Paklausta dėl investicijų, ji teigė, kad Latvija vertina terminalo perspektyvą iš pozicijų, jog nereikėtų jokios valstybės paramos ir ateitų privatūs investuotojai.
„Turėjome susitikimų su potencialiais investuotojais, kurie sakė, kad jeigu turėsime nuostatą įstatyme, jog neperkame dujų iš Rusijos, tai čia pakankama garantija jiems“, – teigė ji.
Dėl konkrečios vietos terminalui ji negalėjo pakomentuoti, bet pažymėjo, kad Latvija turi net kelias galimybes. Maksimalus laikotarpis projektui būtų 5 metai, nors pageidautina, kad būtų įgyvendintas per 2-3 metus.
GIPL – tiekimo alternatyva, kurios vertę parodys laikas
L. Rozentales teigimu, Latvijos Inčukalnio dujų saugykla yra vienintelė tokia regione ir vaidins svarbų vaidmenį tiekiant dujas iš Klaipėdos, importuojant jas iš Paldiskio terminalo ir bus reikalinga pačių latvių terminalui.
Praėjusį savaitgalį pradėjus veikti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekiui GIPL, L. Rozentale sakė, kad laikas parodys, kokią naudą jis gali atnešti ir Latvijai, tačiau tai svarbi alternatyva užsitikrinant tiekimo saugumą.
„Turėsime dar tai pamatyti procese. Turime suprasti Lenkijos rinką ir poreikį iš jos pusės, kokie jos lūkesčiai dėl Klaipėdos terminalo, ar gaus krovinius iš Klaipėdos. Dar nėra konkrečiai aiški nauda Baltijos šalims ir Lenkijai.
Bet tai, žinoma, labai svarbu tiekimo saugumui – bet koks alternatyvus kelias šiuo metu yra ypač svarbus mums. Tačiau konkreti nauda Latvijai dabar sunkiai įvertinama“, – kalbėjo L. Rozentale.
