Pagal Vyriausybės siūlomą schemą, nuo liepos gyventojai ir verslas patys už kilovatvalandę elektros mokėtų daugiausiai 23 centus, o šią sumą viršijanti kainos dalis būtų kompensuojama.
Registruotame įstatymo projekte numatyti keli saugikliai, kurie turėtų neleisti nepriklausomiems elektros tiekėjams piktnaudžiauti jiems suplanuotais 165 mln. eurų.
Bendrai buitiniams vartotojams elektrai ir dujoms kompensacijoms reikia apie 570 mln. eurų. Nebuitinių vartotojų (verslo) paramai reikės papildomų 120 mln. eurų. Iš viso paketas turėtų kainuoti 690 mln. eurų.
Nurodė priežastis
Taip vadinamiems „saugikliams“, kurie turėtų užtikrinti, kad tiekėjai nepiktnaudžiaus buitiniams vartotojams taikoma elektros energijos kainodara, įstatyme skirti trys vieno straipsnio punktai.
Pirmajame nurodoma, kad: „Tiekėjams draudžiama atlikti tiekėjo ir elektros energijos buitinio vartotojo sudarytų sutarčių pakeitimus, elektros energijos buitiniams vartotojams siūlyti tiekimo planus ar elektros energijos buitiniams vartotojams siūlyti sudaryti naujas sutartis, kuriais be objektyviai pateisinamų priežasčių būtų keičiama elektros energijos kaina, tiekėjams taip siekiant padidinti tiekimo veiklos dedamąją ar tiekimo veiklos maržą bei sumažinti dalinio kompensavimo taikymo elektros energijos buitiniam vartotojui suteikiamą naudą“.
Seimo Teisės departamento išvadoje pastebima, kad aptariamas saugiklis yra pildytinas. „Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į buitinių vartotojų, kaip silpnesniosios sutarties šalies interesus, projekto nuostata pildytina, joje nurodant, apibrėžiant „objektyviai pateisinamų“ priežasčių kriterijus, kad dėl tokių priežasčių buvimo ar nebuvimo nustatymo vartotojui nereikėtų kiekvieną kartą kreiptis į teismą ar kitas institucijas“, – rašoma dokumente.
V. Juraitis „Delfi“ sakė, kad Lietuvos nepriklausomų elektros tiekėjų asociacija ministerijai pasiūlė įtraukti šiuos punktus kaip galimas objektyviai pateisinamas priežastis keisti elektros kainą:
„Finansinių išvestinių priemonių kontraktų pirkimo kaina. Šie kontraktai sudaromi siekiant apsidrausti nuo kylančių kainų. Kontraktai gali būti sudaryti likvidžiose elektros kainų zonose: Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos ar kitose.
Prognozuojamas skirtumas tarp Lietuvos kainų zonos ir kainų zonos, kuri buvo pasirinkta draudimui nuo kainų pokyčio.
Prognozuojamas klientų vartojimo valandinis profilis.
Prognozuojamas klientų vartojamos elektros kiekis.
Balansavimo rinkos kainos“, – išvardijo jis.
V. Juraitis, taip pat dirbantis vieno iš tiekėjų – „Perlas Energija“ – direktoriumi, dėstė, kad jo atstovaujama asociacija supranta susidariusią sudėtingą situaciją dėl rekordiškai augančių elektros kainų ir pilnai pritaria norimiems diegti kompensacijos mechanizmams, kurie palengvintų vartotojų finansinę naštą.
„Džiaugiamės, kad Vyriausybė imasi priemonių, kurios lygiavertiškai lengvins ir vartotojų, ir tiekėjų finansinę naštą, ir prisiimame pilną atsakomybę, kad parengti mechanizmai būtų panaudojami sąžiningai ir tinkamai.
Kaip ir šalies gyventojai, norime, kad rinkos liberalizavimo procesas būtų įgyvendintas sklandžiai ir visi galėtume džiaugtis jo nokinamais vaisiais. O tai įmanoma tik tuo atveju, jei visi elektros rinkos dalyviai sutartinai siekia vieno bendro rezultato – finansinės naštos mažinimo šalies gyventojams šiandien“, – kalbėjo jis.
Konkurencija
Antrasis projekte siūlomas saugiklis skamba taip: „Tiekėjai privalo tarpusavyje sąžiningai konkuruoti savo, kaip tiekėjo, siūloma elektros energijos tiekimo kaina ir formuodami ją nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesieti jos su daliniu kompensavimu ar elektros energijos buitinių vartotojų mokėtina elektros energijos kaina po pritaikyto dalinio kompensavimo. Tiekėjai bet kurioje viešojoje informacijoje ar rinkodaroje siūlydami elektros energiją elektros energijos buitiniams vartotojams kaip pagrindinę informaciją privalo nurodyti savo, kaip tiekėjo, siūlomą elektros energijos tiekimo kainą, papildomai nurodyti elektros energijos buitiniams vartotojams taikytiną dalinio kompensavimo dydį ar elektros energijos kainą po pritaikyto dalinio kompensavimo“.
V. Juraitis komentavo, kad šioje formuluotėje yra sąžiningo konkuravimo esmė, ja tiekėjai turi vadovautis ir dabar.
„Mes nurodome, iš ko susidaro elektros energijos kaina, kas leidžia vartotojams objektyviai įvertinti kiekvieno tiekėjo siūlomą elektros kainą. Įsigaliojus kompensavimui, greta to, kaip kainas nepriklausomi tiekėjai nurodo dabar, kiekvienas privalės nurodyti tikrą kainą ir kokią jos dalį sudaro kompensuojama dalis.
Be to, visų verslo subjektų konkuravimas Lietuvoje yra apibrėžiamas Konkurencijos įstatymo, kurio priežiūrą efektyviai užtikrina Konkurencijos taryba“, – pridūrė jis.
Siūlo papildyti
Pagal trečiąjį saugiklį, VERT turėtų prižiūrėti, kaip tiekėjai laikosi aptariamo įstatymo straipsnio reikalavimų, ir prižiūrėti, kad tiekėjai nepiktnaudžiautų elektros energijos buitiniams vartotojams siūloma bei taikoma elektros energijos tiekimo kainodara.
„Tarybai šio straipsnio įgyvendinimo tikslais paprašius, tiekėjai turi pateikti informaciją ir pagrindimą dėl elektros energijos buitiniams vartotojams taikomos ar taikytos elektros energijos paslaugų kainodaros. Energetikos įmonėms už šiame straipsnyje įtvirtintų reguliuojamosios veiklos sąlygų nesilaikymą taikomos įstatyme nustatytos sankcijos“, – rašoma dokumente.
Pagal įstatymą, sankcijos gali siekti iki 10 proc. energetikos įmonės metinių pajamų.
Trečiadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje VERT pirmininkas Renatas Pocius pasiūlė dar papildyti svarstomą įstatymo projektą.
„Vyriausybė yra aiškiai deklaravusi, kad jis turėtų būti atsižvelgiant į padidėjusias elektros ir gamtinių dujų kainas biržose. Tai reiškia, kad pinigai turėtų keliauti tikslingai. Kompensavimas neturėtų keliauti tiekėjų darbo užmokesčiui, informacinių technologijų ir kitoms sąnaudoms.
Siūlome įdėti saugiklį, kad galėtume labai aiškiai suprasti, kontroliuoti ir įvertinti, kad kompensacija būtų panaudota tik konkrečioje elektros energijos ir gamtinių dujų įsigijimo dalyje. Kad tai neliestų tiekėjo kaštų ir išlaidų. Jie šiais kaštais turėtų konkuruoti rinkoje. Kitaip mums, kaip reguliuotojui, po to įrodyti, kad tiekėjas negalėjo uždirbti didesnės maržos, kad negalėjo mokėti didesnių atlyginimų ir pan., bus pakankamai sudėtinga. Dar projektą reikėtų tikslinti dėl techninio aspekto. Siūloma tiekimo dalį kompensuoti, bet tai tik pardavimo dalis. Tai nėra pačios elektros įsigijimo sąnaudos“, – sakė jis.
Antras R. Pociaus pasiūlymas – privalomi auditai.
„Dar reikia, kad reguliuotojas ne turėtų teisę pasirinkti, kurią įmonę audituoti, bet tiesiog sukurti prievolę visiems nepriklausomiems elektros tiekėjams atlikti nepriklausomą auditą ir jo išvadas pateikti reguliuotojui. Tai jau įgyvendinta kitose monopolinėse veiklose, puikiai veikia. Tai padėtų prižiūrėti tiekėjams skiriamus pinigus. Labai svarbu, kad būtų išgryninta, kokioje dalyje tas nepriklausomas auditas būtų atliekamas. Neturėtų būti lendama į veiklos sąnaudos. Tai tikrai yra tikslinė dotacija būtent elektros kainų mažinimui ir šioje vietoje įsigijimo kaina yra labai svarbu. Jei viską sumaišysime į bendrą krūvą, tada tiekėjai tuos 9 centus tikrai galės nuskandinti savo veiklos dalyje, tikrai neturėsime teisinio pagrindo pasakyti, kodėl kompensuojate tiekimo veiklos, o ne įsigijimo sąnaudas“, – sakė jis.
Seimo BFK balsuodamas iš esmės pritarė svarstytiems Energetikos, Gamtinių dujų ir Elektros energetikos įstatymų projektams. Tačiau pasiūlė pagrindiniam – Ekonomikos – komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal VERT rekomendacijas. Seimas plenariniame posėdyje šį įstatymų paketą turėtų svarstyti kitą savaitę.
