„Keletą kartų sakiau, kad esant tokiai situacijai, negalime garantuoti, jog nebus trikdžių, pirmiausia regioninių trikdžių“, – sakė jis žurnalistams po kabineto posėdžio. Tačiau jis pabrėžė, kad Berlynas palaikė bloko priemonę kaip atsaką į Rusijos invaziją.
R. Habeckas, kurio kompetencija taip pat apima energetikos politiką, konkrečiai paminėjo PCK naftos perdirbimo gamyklą rytiniame Švedto mieste kaip vieną tų, kuri galėtų pajusti padarinius. Ji tiekia apie 90 proc. Berlyne ir aplinkiniame regione, įskaitant Berlyno-Brandenburgo tarptautinį oro uostą, suvartojamos naftos. Kremliaus kontroliuojama Rusijos naftos milžinė „Rosneft“ yra pagrindinė jos akcininkė – tai sudėtinga situacija, pasak R. Habecko, kuri turės būti „išspręsta politiškai“.
R. Habeckas pažymėjo, kad laipsniškas draudimo įgyvendinimas turėtų padėti sušvelninti sukrėtimus naftos rinkoms. „Bet, žinoma, kainos taip pat gali reikšmingai padidėti.“
Europos Sąjungos vykdomoji valdžia trečiadienį pristatė planus laipsniškai uždrausti Rusijos naftos importą, tai dalis naujų sankcijų nubausti Maskvą už įsiveržimą į Ukrainą. Jei naftos draudimas būtų patvirtintas, tai būtų kol kas griežčiausias ES žingsnis prieš strateginį Rusijos energetikos sektorių, padedantį Kremliui finansuoti karą, tačiau kol kas nepaliečiantis didžiulio dujų eksporto. Embargas yra bloko šeštojo sankcijų paketo dalis ir bus palaipsniui įvestas per likusį metų laikotarpį, kad šalys galėtų prisitaikyti.
Vokietija atmetė neatidėliotiną visos Rusijos energetikos, ypač dujų, embargą, bet siekia iki šių metų pabaigos nutraukti Rusijos naftos importą. Remiantis Ekonomikos ministerijos sekmadienį pateiktais duomenimis, Rusijos tiekimai dabar sudaro 12 proc. Vokietijos naftos importo, palyginti su 35 proc. anksčiau.
