„Geriau žmonėms reikėtų išaiškinti, kas tai per velnias, man atrodo, grupė berniukų norės iš to uždirbti“, – sako vilnietis.
„Jautėsi lyg tai būtų loterija, bandome žaisti vienus metus, o po metų matysime“, – teigia kitas vyriškis.
„Gyvenu taip: skraidau danguje, nieko apie tai tikrai negaliu pasakyti“, – šypsosi jauna vilnietė.
Tokių kurie, apie elektros tiekėjo pasirinkimą nieko negali pasakyti dar 400 tūkst. Visi jie pagal elektros suvartojimą priklauso II elektros rinkos liberalizavimo etapui ir tai padaryti turės iki birželio 18 d. Kitaip už elektrą mokės 25 proc. daugiau.
Dėl išaugusių elektros kainų opozicija Seime siūlo dar kartą atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą.
„Versti sudaryti sutartis elektros vartotojams ir įsipareigoti trumpesnį ar ilgesnį laiką ir taip rizikuoti savo pajamomis, valstybė neturėtų. Juolab kad pats valstybinis reguliuotojas sako, kad pasirinkimas vartotojams yra labai sudėtingas“, – teigia Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Tačiau valdančiųjų tokie argumentai neįtikino. Anot Vyriausybės, elektros rinkos liberalizavimo atidėjimas aukštų kainų problemos neišspręstų. Vietoj termino atidėjimo siūloma elektros ir gamtinių dujų kainas kompensuoti.
„Dabar vyriausybė siūlo kitą sprendimą – paties liberalizavimo neatidėti, bet numatyti kompensacijas, nes tuo metu kainų kompensavimas, arba tiksliau sakant – kainų augimo apribojimas buvo pritaikytas tik reguliuojamiems vartotojams. Dabar pasiūlyta schema, kuri leistų apriboti augimą ir reguliuojamiems vartotojams, ir tiems, kurie yra pas nepriklausomą tiekėją“, – pažymi premjerė Ingrida Šimonytė.
Šiai schemai jau pritarė ir Seimas.
Šiuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų tarifai svyruoja 22-40 ct/kWh.
„Pinigus gautų elektros skirstymo operatorius ir pagal konkrečius duomenis, pagal visų vartotojų suvartojimą tos lėšos bus pervedamos tiekėjams, kurie turėtų visas tas subsidijas atspindėti sąskaitose“, – aiškino Inga Žilienė, energetikos viceministrė.
„Nuo liepos 1 d. elektra žmonėms neturėtų brangti daugiau kaip 40 proc., nes didesnis pabrangimas bus finansuojamas iš biudžeto, kas vėlgi yra visų mūsų pinigai. Bet bent sąskaitose mes nematysime didesnio kaip 40 proc. kainų padidėjimo“, – dėsto SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Kompensacijos būtų skirtos buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. Buitinių vartotojų kainoms finansuoti siūloma skirti 570, verslui – 120 mln. eurų. Opozicija tokią kompensacijų skyrimo tvarką kritikuoja. Sako, kad valstybės pinigai nuguls tarpininkų kišenėse.
„Didelė dalis kompensacijų iš to biudžeto – iš tų 700 mln. eurų – eis net ne valstybės valdomai įmonei, kas būtų „Ignitis“, o tiems privatiems įvairiems subjektams, kurie taps elektros energijos tiekėju privatiems vartotojams. Tai jei mes turime viešąsias lėšas iš biudžeto, norėčiau, kad jos keliautų ten, kur valstybė turi kokį nors žodį“, – sako G. Paluckas.
„Pasitaikė blogas laikas su liberalizavimu, bet supraskime, kad kitose šalyse seniausiai viskas liberalizuota. Tos pačios Latvija ir Estija“, – atkreipia dėmesį T. Povilauskas.
Pristabdyti kainų augimą valstybės lėšomis numatoma artimiausią pusmetį, nors ekonomistai tikina, jog nuo sausio 1 d. tikėtinas dar vienas elektros kainų šuolis.
Kol kas įgyvendinant visus tris elektros rinkos liberalizavimo etapus didžiausia dalis – beveik 70 proc. – visų buitinių vartotojų jau pasirinko visuomeninį elektros tiekėją „Ignitis“. Antroje vietoje – „Perlas energija“, kurį rinkosi apie šeštadalis gyventojų.
Iki 1000 kWh per metus suvartojantys nepriklausomą tiekėją turės pasirinkti trečiajame etape iki metų pabaigos.
Visą reportažą galite pažiūrėti čia:
