„Gavau, labai neblogai viskas, išsimokėjau, nors visada išsimoku. Bet aš anksčiau negalėjau gauti (kompensacijos – red.), turiu kažkur nuosavybę – menką, menką“, – sakė viena kalbinta senjorė.

Kita vertus, pasinaudojo kompensacijomis ne visi, kurie galėjo. Vieni nesuprato sudėtingo kompensacijų apskaičiavimo mechanizmo, kiti nespėjo.

„Sumokėjau, skaityk, pusę pensijos, nes nebuvo jokios kompensacijos (...). Tiesiog gal per vėlai (susiruošiau kreiptis – red.)“, – sako kita pašnekovė.

Gyventojams pasiūlytos kompensacijos skaičiuotos ne pagal turimą turtą, kaip anksčiau, o pagal pajamas ir išlaidas.

„Net ir su vidutinėmis pajamomis šeima turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją (...). Išlaidos negali viršyti 10 proc. atskaičius valstybės remiamas pajamas“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.

22 mln. Eur – tiek per pirmus šių metų mėnesius išmokėta kompensacijų, tai yra daugiau nei per visus 2021-uosius.

Kompensacijas gavusių asmenų, palyginti su pernai, 2022 metais padaugėjo 61 proc. iki 152,9 tūkst. gavėjų (2021 metais jų buvo 95,2 tūkst.).

Šildymas

Gyventojams taikytos ne tik kompensacijos. Vyriausybė nuo sausio patvirtino laikiną 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centriniam šildymui. Ši lengvata valstybės biudžetui kainavo 23 mln. Eur.

Ji taikyta visiems buitiniams vartotojams. Tačiau būta ir nepatenkintų: perskaičiavus PVM lengvatą kai kam jau nebepriklausė kompensacija.

„Jeigu dėl PVM šildymo tarifo įtakos žmogui sąskaita sumažėjo taip, kad jo pajamų neviršija 10 proc., tai kompensacinis mechanizmas tokiu atveju ir negalioja“, – komentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Daugiausia kompensacijų prašė ir gavo Visagino gyventojai – kas penktas, toliau – Biržų, Naujosios Akmenės, Anykščių, Druskininkų, Birštono gyventojai. Mažiausiai kompensacijų skirta Kazlų Rūdos, Alytaus, Šilalės gyventojams.

„Kaip į kiaurą maišą. Užburtas ratas. Mes nesprendžiame priežasties, o tiktai finansuojame pasekmes“, – sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius.

Jis mano, kad milijonus vertėtų leisti ne kompensacijoms mokėti, o šildymo kainoms mažinti.

„Gamtinių dujų reikia atsisakyti kaip galima greičiau. Atsisakyti labai paprasta: žiemą yra vienintelis receptas kol kas – statyti biokuro katilines, elektrines, bet staigiai, su parama, kad kapitalo kaštai nebūtų per dideli“, – sakė V. Lukoševičius.

Nuo birželio padidinus valstybės remiamų pajamų dydį į pašalpas ir kompensacijas galės pretenduoti dar daugiau žmonių.

Čia galite pažiūrėti LNK video: