Tai jis žurnalistams sakė po pirmadienį Briuselyje vykusio neeilinio neeilinio Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdžio, kuriame ministras teigė išdėstęs poziciją, jog Lietuvai reikia greičiau įvykdyti sinchronizaciją.
„Pabandžiau aiškiai išdėstyti mūsų poziciją, kad mums reikalinga greitesnė sinchronizacija. Ir kad galėtume ją greičiau įgyvendinti, iš viso priemonių katalogo, kurį turime įgyvendinti, siūlome išrinkti pačius kritinius ir labiausiai reikšmingus (kriterijus – BNS), kurie užtikrintų mūsų tinklo stabilumą, o kitus jau įgyvendinti po sinchronizacijos. Tai leistų mums žymiai anksčiau sinchronizuotis su kontinentine Europa“, – teigė D. Kreivys.
Šiuo metu Baltijos šalys sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo ketina iki 2025 metų pabaigos.
Anksčiau D. Kreivys taip pat yra teigęs, jog šiuo metu su Europa tariamasi dėl galimybių paspartinti tam tikrus procesus, kurie galėtų paankstinti sinchronizaciją.
Briuselyje ministrai diskutavo apie tolesnio dujų importo iš Rusijos sąlygas ir „Gazprom“ sprendimą nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai.
D. Kreivys teigė, jog pasitarimo metu visos ES narės išreiškė solidarumą Lenkijai bei Bulgarijai, taip pat vieningai pabrėžė, kad atsiskaitymas už dujas rubliais būtų sankcijų mechanizmo sulaužymas.
Tuo metu Lenkija, pasak ministro, siūlo Bendrijai papildomai apmokestinti iš Rusijos importuojamus gamtinius išteklius.
„Tikėtina, kad nafta per artimiausias kelias savaites atsidurs sankcijų mechanizme, tačiau dujos gali išlikti (neįtrauktos į sankcijų paketą – BNS) ilgiau, nes tokios šalys kaip Austrija, Vengrija, Slovakija, ta pati Vokietija iki metų galo nesugebės atsisakyti rusiškų dujų, todėl apmokestinimas padarytų mažiau patrauklias rusiškas dujas ir taip pat skubintų šias šalis atsisakyti rusiškų dujų“, – teigė D. Kreivys.
Jis taip pat teigė ministrų pasitarimo metu išgirdęs kalbas, jog prie šalių, kurioms Rusija atjungs dujų tiekimą, artimiausiu metu gali prisijungti ir Suomija.
„Suomiai patys to nepasakė, bet vokiečių ministras apie tai užsiminė“, – teigė D. Kreivys.
Tikisi, kad rusiškos naftos atsisakymas ilgai neužtruks
Tuo metu, pasak Lietuvos ministro, į šeštąjį sankcijų Rusijai paketą siūlomo įtraukti naftos embargo klausimas posėdžio metu aptartas nebuvo.
Vis dėlto D. Kreivys teigė besitikintis, jog ilgo pereinamojo laikotarpio uždraudžiant naftos produktų importą iš Rusijos nereikės.
Remdamasi šaltiniais, užsienio žiniasklaida pirmadienį skelbė, jog Europos Komisija (EK) draudimą importuoti rusišką naftą siūlys palaipsniui įvesti iki šių metų pabaigos.
„Vokietija susimažino daugiau negu dvigubai naftos produktų importą iš Rusijos. Jie ieško aktyviai kaip galėtų importuoti naftos produktus per Lenkijos terminalus. Aš tikiuosi, kad tokio termino nereikės, nes jis labai ilgas yra“, – paklaustas apie ES institucijų svarstymus taikyti iki metų pabaigos galimai truksiantį pereinamąjį laikotarpį atsisakant rusiškos naftos, teigė D. Kreivys.
„Turint galvoje žmonių žūtis ir besitęsianti karą Ukrainoje, toliau finansuoti karą perkant energetinius išteklius iš Rusijos yra nusikaltimas“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie Vengrijos poziciją rusiškos naftos embargo klausimu, D. Kreivys teigė besitikintis, jog ši valstybė palaikys būsimas sankcijas.
„Vengrija turbūt visą laiką yra (...) svetimas žaidėjas savoje komandoje. Be abejo, Vengrija panašią poziciją išsakinėdavo beveik visų sankcijų atžvilgiu. Tačiau, kai nebūdavo kur dėtis, visą laiką palaikydavo sankcijas. Tikiuosi, kad taip bus ir šį kartą“, – teigė ministras.
Rusijai praėjusią savaitę nutraukus dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai, už energetiką atsakingi ES šalių ministrai pirmadienį neeiliniame posėdyje aptarė energetikos išteklių situaciją Bendrijoje.