Balandžio 25 – gegužės 1 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, išaugo dvigubai ir siekė 202,4 Eur / MWh. Elektros kaina Latvijoje taip pat padidėjo dvigubai iki 183 Eur / MWh, o Estijoje kaina augo apie 78 proc. ir buvo mažiausia Baltijos šalyse – 146,3 Eur / MWh.
„Paskutinę balandžio savaitę elektros kainos Estijoje buvo maždaug ketvirtadaliu mažesnės nei Lietuvoje. Tokie dideli kainos skirtumai pasitaiko retai – įprastai elektros kainos trijose Baltijos šalyse būna labai panašios ar net vienodos. Šįkart išsiskyrimas atsirado dėl sumažintų tarpsisteminių pralaidumų tarp Estijos bei Latvijos vykdant planinius perdavimo tinklo darbus Estijoje.
Komercinis pralaidumas iš Estijos į Latviją sumažėjo nuo 1016 MW iki 726 MW ir pigi suomiška elektros energija ne visada pasiekė Lietuvą. Šie ribojimai sutapo su maža vėjo generacija – Lietuvoje, palyginti su savaite prieš tai, vėjo generacija sumažėjo per pusę, o Švedijos 4 zonoje, iš kurios Lietuva dažniausiai importuoja pigesnę elektros energiją, vėjo generacija nukrito 64 procentais.
Dėl šių priežasčių Lietuvoje, kaip ir Švedijos 4 zonoje, vidutinė savaitės kaina buvo didžiausia šiais metais“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje išliko toks pats ir siekė 219 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 23 proc., o vietos elektrinės užtikrino 24 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. „Litgrid“ duomenimis, bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 52 GWh elektros energijos.
Daugiausiai elektros energijos pagamino hidroelektrinės – 16 GWh, jų gamybos rodikliai augo 2 proc., lyginant su savaite prieš tai. Taip pat 21 proc. augo šiluminių elektrinių gamyba, kurios pagamino 14 GWh,o saulės jėgainės 9 GWh. Vėjo jėgainių generacija mažėjo 62 proc. ir siekė apie 11 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 27 proc., hidroelektrinės 30 proc., saulės elektrinės 17 proc., vėjo jėgainės 20 proc., o kitos elektrinės – 5 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 76 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 5 proc., iki 228 GWh.
Diferencijuojant šalies importą, 11 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 76 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, 11 proc. pateko iš trečiųjų šalių, o 2 proc. iš Lenkijos.
„Litgrid“ apžvalgoje nurodoma, kad bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo trečdaliu, iki 53 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 91 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį 9 procentai.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 59 proc. Lenkijos kryptimi ir 6 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 4 proc. Švedijos kryptimi bei 22 proc. Lietuvos kryptimi.
