Apie planuojamus pokyčius feisbuke paskelbė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Jis randa teigiamų šios iniciatyvos pusių, bet įžvelgia ir „visą eilę trūkumų“.
„Viena vertus, toks pakeitimas, sumažinant mokestį už kWh ir įvedant mokestį už leistinos naudoti galios kW, turi prasmę. Tai labiau atitiks ESO kaštų struktūrą, kurioje vyrauja pastovūs kaštai“, – feisbuke rašė energetikos ekspertas.
Anot jo, tai paskatins gyventojus optimizuoti savo naudojamą galią, taip išvengiant perteklinių investicijų į pastotes tais atvejais, kai kaimynas nori tą galią padidinti, įsirengdamas, pavyzdžiui, elektromobilio krovimo stotelę.
„Tai taip pat skatintų tuos vartotojus, kurie elektrą vartoja vienodžiau paros ir metų bėgyje. Jie bendroje sumoje mokėtų mažiau, nei moka dabar“, – sako M. Nagevičius.
Vis dėlto jis mano, kad toks tarifo struktūros pakeitimas mažins elektros taupymo motyvaciją, nes kilovatvalandės dedamoji esą smarkiai mažės.
„O tai gali virsti energijos švaistymu ir žala klimatui. Tai taip pat ypač padidins elektros sąskaitas tiems elektros vartotojams, kurie elektrą vartoja labai periodiškai.
Pavyzdžiui, sodininkams ar visokių sandėliukų savininkams. Jiems elektra tokiu būdu brangs nuolat elektrą vartojančių vartotojų sąskaita. Ir tai gali sukelti tam tikrų socialinių įtampų“, – sako ekspertas.
Jis toliau tęsia savo įrašą pastabomis dėl dabartinių galios mažinimo procedūrų. M. Nagevičius ragina jas prastinti.
„Labai kviečiu ESO pagalvoti kaip galios mažinimą padaryti paprastu, greitu, nemokamu. Ir tik tada kalbėti apie mokesčio už galią įvedimą“, – sako M. Nagevičius.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius „Delfi“ komentavo, kad šiuo metu taryba ir kitos institucijos sprendžia dėl galios dedamosios.
Jeigu diskusijos vyks sklandžiai, konkretesni pasiūlymai paaiškėtų iki šių metų rudens, o naujas mokestis būtų įvestas nuo kitų metų sausio 1 dienos.
„Mes tikrai palaikytume galios dedamosios atsiradimą, kuri paskatintų vartotojus efektyviai naudoti ir atsisakyti tiesiog perteklinių pajėgumų“, – kalba pirmininkas.
Jo teigimu, buitiniai vartotojai kartais užsako galias, negalvodami apie tai, kokia iš tikrųjų jiems reikalinga, todėl neefektyviai išnaudojama infrastruktūra, o jos išlaikymas kainuoja visiems.
„Esanti kainodara, kuomet vartotojai moka tik už kilovatvalandę persiųstos elektros energijos, neskatina vartotojų galvoti ir efektyviai išnaudoti infrastruktūros. (...)
Jeigu esu vartotojas, tai man, tarkime, reikia 10 kilovatų, aš sakau: na, dėl viso pikto, gal kada nors man reikės 15-20 kilovatų, nes man kilovatas nekainuoja. Per (galutinę) kainą nekainuoja. Bet įmonei, ESO, juk reikia investuoti į tą infrastruktūrą“, – komentavo R. Pocius.
Jis sako, kad dabartinė tvarka kartais sukelia nepatogumų norintiesiems tapti gaminančiais vartotojais.
„Potencialiai norėtų įsirengti saulės elektrines, bet labai dažnai šitie gaminantys vartotojai gauna atsakymą iš ESO, kad jeigu tu nori pasistatyti saulės elektrinę, tau reikia investuoti į infrastruktūrą, nes tiesiog infrastruktūroje nėra laisvų pajėgumų.
Kai tuo tarpu kaimynas, šalia gyvenantis, turi tuos pajėgumus ir jų neišnaudoja, o šalia esantis, kuris nori pasistatyti saulės elektrinę, paprasčiausiai to negali padaryti“, – argumentuoja R. Pocius.
Kartu jis pažymi: jei elektromobilių įkrovimo stotelės išnaudojamos efektyviai, daug kraunama, tuomet galios dedamoji yra netgi palankesnė, nes sumažėja išlaidos už sunaudotas kilovatvalandes.
VERT pirmininkas pabrėžia, kad „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) daugiau pajamų dėl šių pokyčių negautų, tiesiog būtų perskirstomas pajamų lygis už galios dedamąją ir už elektros kiekį: „už kiekį, atitinkamai, mažėtų, už galią – didėtų“.
„Bendra suma turėtų išlikti tokia, kokią nustato VERT pajamų (ESO pajamų – red.) lygyje, dalis būtų surenkama per galios dedamąją, o kita – per kiekį“, – aiškino VERT vadovas.
Galios dedamoji turėtų būti taikoma visiems buitiniams vartotojams. Šiuo metu ji taikoma verslui, galimybė mokėti už galią numatyta ir gaminantiems vartotojams.
Kol kas neaišku, kokia bus kW ir kWh mokesčio proporcija, tačiau, pasak pirmininko, nemažai Europos Sąjungos šalių turi 100 proc. galios dedamąją, tai yra, mokama tik už galią, o už elektros kiekį – ne.
R. Pociaus teigimu, vartotojai gali matyti siūlomame pokytyje trūkumų, tačiau reikia suprasti, jog infrastruktūrą būtina išlaikyti.
„Iš vartotojų gaudavome tikrai nemažai skundų, kai dujose atsirado šita dedamoji. Tai vartotojai, be abejo, labai skųsdavosi dėl to, kad jie negyvena tam tikruose butuose, namuose, turi vasarnamius, atvažiuoja ten, pabūna mėnesį, du, bet turi mokėti visus 12 mėnesių už tai, ko jie nenaudoja.
Bet mes turbūt visi suprantame, ar vartotojas gyvena, ar negyvena, tinklas stovi, jį reikia prižiūrėti, eksploatuoti“, – sakė R. Pocius.
M. Nagevičiaus įrašas feisbuke:
